Noras žaisti supjudė su treneriu
„Jei taip bus ir toliau, žiemą išeinu iš klubo“, – DELFI pareiškė A. Novikovas.
Talentingiausiu savo kartos Lietuvos futbolininku laikyto ir su Arminu Narbekovu lyginto 25-erių vilniečio karjera atsidūrė pato situacijoje.
Savo sugebėjimų techniškas krašto žaidėjas neprarado – į Glazgą jis atvyko neabejodamas, kad pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Škotija šeštadienį Lietuvos rinktinės strategas Edgaras Jankauskas leis jam pradėti starto sudėtyje.
Kita vertus, mažai abejonių ir dėl to, kad grįžęs į Vokietiją, kur rungtyniauja nuo 2013 metų, A. Novikovas vėl turės tenkintis kėde „Bochum“ ekipos stadiono tribūnose.
Nors antros „Bundesliga“ pakopos pirmenybės prasidėjo prieš du mėnesius, lietuvis aikštėje nepraleido nė minutės. Net nebuvo prisėdęs ant atsarginių suolo – treneris Gertjanas Verbeekas neregistravo jo nė vienam iš aštuonių sužaistų susitikimų.
„Buvo kivirčas“, – atsidusęs pripažino A. Novikovas.
Nepatenkintas savo žaidimo laiku „Bochum“ ekipoje futbolininkas buvo jau praėjusį sezoną. Bet tuomet bent jau gaudavo galimybių išbėgti ant vejos po keitimo. Dabar A. Novikovas – visiškame užribyje.
Tuo jau susirūpino ir E. Jankauskas.
„Reikia surasti Arvydui vietą, kur jis galėtų žaisti, kad rungtyniautų ne tik rinktinėje“, – prieš kelionę į Škotiją dėl A. Novikovo padėties nerimavo nacionalinės komandos vairininkas.
Bet būtent dėl rinktinės vilnietis užsitraukė didžiausią nemalonę Vokietijoje.
Pasiūlė nebegrįžti
„Manau, kad tai – nesąmonė“, – praėjusį mėnesį žodžių mūšį su A. Novikovu viešumoje pirmasis pradėjo G. Verbeekas.
Treneris iš Olandijos įširdo, kuomet žaidėjas nepaisė jo nurodymo ir išvyko į Vilnių padėti Lietuvos rinktinei dvikovoje su Slovėnija.
Dėl sveikatos problemų lietuvis vėliau nei komandos draugai pradėjo ruoštis sezonui. Anot G. Verbeeko, A. Novikovas treniravosi tik individualiai ir nebuvo pasirengęs rungtyniauti nei fiziškai, nei žaidimo praktikos aspektu.
„Kai buvau iškviestas į rinktinę, treneris labai stebėjosi, kalbėjo: kaip taip gali būti, ką rinktinės vadovai sau galvoja, tu esi nepasiruošęs ir panašiai. Bet neišleisti manęs jis negalėjo, nes tai buvo oficialios rungtynės. Todėl jis pasakė, kad jei aš išvažiuosiu ir patirsiu kokią nors traumą, galiu net negrįžti į Vokietiją“, – prisiminė A. Novikovas.
Bet bauginimų žaidėjas nutarė nepaisyti ir spjovęs į trenerio reikalavimus iškeliavo namo.
Nesutarimai tarp klubo ir A. Novikovo kilo dėl to, jog vasarą medikai jam kurį laiką buvo uždraudę sportuoti.
Žiniasklaidoje skelbta, kad saugo ir puolėjo pozicijose rungtyniaujantį futbolininką kamuoja širdies ritmo sutrikimai, pats A. Novikovas teigia turėjęs kvėpavimo problemų.
„Reikėjo atlikti procedūrą, po kurios mėnesį negalėjau sportuoti. Treneris žinojo visą situaciją, neturėjo nieko prieš. Kai rugpjūtį grįžau į Vokietiją, kurį laiką treniravausi atskirai, paskui pradėjau dirbti kartu su komanda. Viskas klojosi gerai.
Aš tiesiog norėjau žaisti rinktinėje – visada to noriu. Jeigu žinau, kad esu pasiruošęs, kad galiu padėti komandai, kodėl man nevažiuoti? Juk aš jaučiu savo kūną, žinau, ką galiu ir ko – ne“, – sprendimą nepaklausyti G. Verbeeko aiškino A. Novikovas.
Nepaklusnų žaidėją pradėjo ignoruoti
Traumos rungtynėse su slovėnais jis nepatyrė. Ir žaidė visas 90 minučių, padėdamas lietuviams pasiekti lygiąsias 2:2. Nepaisant to, šiltai sutiktas Vokietijoje A. Novikovas nebuvo.
„Manau, kad prieš tokią komandą kaip Slovėnija „nepasiruošęs“ žaidėjas neištemptų 90 minučių. Gal tose rungtynėse ne visą savo techniką galėjau pademonstruoti, gal smūgiai nebuvo patys geriausi, bet mačas vis tiek buvo neblogas. Tačiau kai grįžau, treneris į mane nė nepažiūrėjo, net nepaklausė, kaip sekėsi“, – pasakojo septintą vietą lygoje šiuo metu užimančio „Bochum“ legionierius.
Užsirūstinti G. Verbeekas galėjo ir dėl to, jog panaši situacija buvo susiklosčiusi prieš metus, kuomet A. Novikovas debiutavo „Bochum“ gretose.
Iš kitos antro diviziono komandos Aujės „Erzgebirge“ į naują klubą lietuvis persikėlė tuo metu, kai gydėsi čiurnos traumą. Dėl jos A. Novikovas vasarą taip pat negalėjo su komandos draugais ruoštis sezonui.
„Tam treneriui labai nepatinka, kai žaidėjas praleidžia priešsezoninį pasirengimą. Pagal jį, futbolininkas turi du mėnesius vien treniruotis, kol pasivys kitus, ir tik tada bus galima spręsti, ar verta jį leisti į aikštę“, – stebėjosi A. Novikovas.
Nenori tapti laisvuoju agentu
Dabar vienas Lietuvos rinktinės puolimo lyderių tegali laukti, kol atslūgs G. Verbeeko apmaudas. A. Novikovo izoliacijos nenutraukė net tiesioginio konkurento dėl vietos aikštėje Kevino Stogerio patirta sunki trauma – atakuojančiam saugui iš Austrijos plyšo kryžminiai kelio raiščiai.
„Trauma – rimta. Tas pats nutiko Lukui Spalviui. Aišku, aš tuo nesidžiaugiu ir užjaučiu žmogų. Bet manęs rungtynėms vis tiek neregistruoja.
Nežinau, ar taip daroma specialiai, ar treneris taip rodo savo principus, baudžia, kad jo nepaklausiau. Kai grįžau po rungtynių su Slovėnija, pradėjo prie manęs kabinėtis dėl kiekvieno nieko. Gal bandė išvesti iš kantrybės. Šįkart išvažiuojant palinkėjo sėkmės, pasakė, kad kitą savaitę grįžčiau į treniruotes, kad aš ten reikalingas. Nežinau, kam reikalingas, nes manęs net tarp atsarginių neįtraukia“, – nusivylimą liejo A. Novikovas.
Sutartis su „Bochum“ galios iki ateinančios vasaros, bet tiek tūnoti šešėlyje pats futbolininkas nenusiteikęs.
Jo tikslas – atsivėrus žiemos perėjimų langui kuo skubiau pakeisti aplinką. A. Novikovas viliasi bent jau išvengsiąs savo vaikystės autoriteto Edgaro Česnauskio likimo – pastarojo karjera įklimpo „Rostov“ (Rusija) klube, kuomet su jo vadovybe konfliktavęs lietuvis buvo ištremtas iš pagrindinės komandos ir negalėjo žaisti, nors jo sutartis nebuvo nutraukta.
„Klubas pasakė, kad radęs kitą darbovietę galėsiu išeiti. Aišku, kažkiek reikės sumokėti, bet neturėtų būti taip, kad „Bochum“ specialiai užsikeltų neprotingą kainą ir laikytų mane įkaitu. Reikia tai padaryti žiemą, nes nenoriu tapti laisvuoju agentu – tuomet mano kaina nukristų, klubai visai kitaip pradėtų žiūrėti. Jeigu jau reikėtų likti „Bochum“ iki sezono pabaigos, tada geriau išvis niekur nepereiti ir kliautis viltimi, kad sunkiai treniruodamasis ir klausydamas trenerio anksčiau ar vėliau grįšiu į aikštę“, – tolesnės karjeros variantus svėrė A. Novikovas.
Bet kaip žaidėjui rasti naują komandą, jei dabartinėje jis atlieka statisto funkciją? A. Novikovas visas viltis deda į tai, kas jam liko: Lietuvos rinktinės rungtynes su Škotija ir Malta.
„Viskas priklauso nuo agento ir to, kaip sužaisiu rinktinėje. Ji yra didžiausias pliusas šioje situacijoje, be rinktinės man būtų žymiai sunkiau kur nors pajudėti. Susidomėjimas visada kyla po pasirodymų rinktinėje“, – atviravo puolėjas.
Buvo V. Romanovo favoritas
Tuo, kad Glazge A. Novikovas liktų nieko nepešęs, bandys pasirūpinti buvęs jo bendražygis Callumas Patersonas.
21-erių „Hearts“ klubo auklėtinis, pastaruoju metu užsitarnavęs Škotijos rinktinės stratego Gordono Strachano pasitikėjimą, šeštadienį turėtų griauti lietuvių atakas A. Novikovo pamėgtame kairiajame flange.
Nors Škotijos nacionalinės komandos sudėtyje yra tokie buvę „Hearts“ lyderiai kaip vartininkas Craigas Gordonas ar gynėjas Christophe'as Berra, A. Novikovui geriau pažįstami tie, su kuriais jis dalinosi kamuolių dar „Hearts“ jaunimo komandoje – C. Patersonas ir atsarginis rinktinės vartų sargas Jackas Hamiltonas.
Į 2004 metais verslininko iš Lietuvos V. Romanovo įsigytą klubą A. Novikovas atvyko būdamas vos 17-os.
Tiesa, prieš tai jis jau buvo spėjęs sulaukti Lisabonos „Benfica“ dėmesio, bet Portugalijos grandų pasiūlymą keliauti prie Atlanto vandenyno atmetė.
2008 metais kartu su išleisti jaunuolio iš akiračio nenorėjusiais tėvais persikėlęs į Škotiją, A. Novikovas vos per metus pateko į pagrindinę klubo komandą. Duris talentingam lietuviui pirmasis atvėrė būsimas Lietuvos rinktinės vairininkas iš Vengrijos Csaba Laszlo.
Įmestas tiesiai į ugnį rungtynėse su Glazgo „Celtic“ tuomet 18-metis A. Novikovas nenusvilo, bet vėliau dažnai keičiantis komandos treneriams buvo skolinamas silpnesniems klubams.
Stabilios vietos aikštėje neturėjusiam impulsyviam futbolininkui tokia padėtis veikiai pradėjo įkyrėti.
„Škotijos futbolas, paremtas fizine jėga, man nelabai patinka“, – 2012 metais pareiškė A. Novikovas ir neslėpė besidairantis į kitas šalis.
Kita vertus, lietuvis bent jau išvengė „Vlado gripo“ – taip šmaikštaudami škotai pakrikštijo paslaptingas ligas, kuriomis „susirgdavo“ V. Romanovui neįtikę ir savininko iš starto sudėties išbraukti žaidėjai.
„V. Romanovui aš visada patikau, su juo man niekada nebuvo kilę problemų. Mūsų tarpusavio santykiai buvo geri, jis netgi visada tardavo žodį už mane“, – pirmą profesionalią karjeros stotelę prisiminė A. Novikovas.
Bet Lietuvos bankininko Škotijoje kurta nauja futbolo tvirtovė ėmė pamažu trupėti dar 2008 metais, kai žaidėjai pradėjo laiku nebesulaukti atlyginimų.
2013 metais paskutinius V. Romanovo pėdsakus nutrynė paties klubo prašymu paskirtas laikinas administratorius, o finansinės krizės krečiamai ekipai grėsė žlugimas. Sparnus iš Škotijos tuomet pakėlė ir A. Novikovas.
Prisiminęs šią istoriją dabar, saugas neslepia padaręs klaidą.
„Atėjo sunkūs laikai, visi negaudavome atlyginimų – juos išmokėjo tik paskui. Dingo V. Romanovas, kilo krizė, buvo kalbama, kad „Hearts“ kris į trečią lygą, o mano sutartis tuo metu ėjo į pabaigą. Bet klubas man vis tiek pasiūlė naują kontraktą. Galbūt pasielgiau neprotingai iškart pranešęs, kad jo nepasirašysiu. Tada man pasakė: jei nepasirašai, negalėsi žaisti. Pusė metų taip ir dingo kaip į vandenį. Bet buvau jaunas, galbūt ne viską supratau, labai norėjau išeiti“, – pasakojo A. Novikovas.
Lietuvis išvyko į Vokietiją, nors prieš tai garsiai reiškė norą žaisti Rusijoje.
„Dabar net pats neįsivaizduoju, kodėl taip pasakiau. Gal dėl pinigų? – DELFI priminus ankstesnius interviu, šyptelėjo A. Novikovas. – Aišku, futbolo lygis Rusijoje taip pat nėra blogas. Jeigu ten įsitvirtini, rinka apie tave tikrai sužinos. Visi sako, kad į Rusiją išvažiavęs Europon negrįši. Man taip neatrodo, aš manau, kad Rusijoje galima ir užsidirbti, ir padaryti karjerą. Bet tuo metu man pasitaikė galimybė keliauti į Vokietiją. Nemanau, kad suklydau – ir antra „Bundesliga“ tikrai nėra silpnesnė nei Škotijos čempionatas. Nepadariau žingsnio atgal.“
Tačiau dabar vienas daugiausiai vilčių teikusių Lietuvos futbolininkų turi dėti naują žingsnį – stovėti vietoje ir švaistyti dar daugiau brangaus laiko jis nebegali sau leisti.
