Protestai nepadėjo: uždaroma Vilniaus futbolo mokykla

Sprendimą, lydimą mokyklos bendruomenės protesto, šią savaitę palaikė valdantieji konservatoriai ir mero Remigijaus Šimašiaus Laisvės partija, tam priešinosi valdantieji „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovai bei opozicija.

Savivaldybė nurodo, kad pagrindinė biudžetinės įstaigos uždarymo priežastis – nuo 2020 metų įsigaliosiantys Lietuvos futbolo federacijos (LFF) reikalavimai, jog žaisti Elitinėje jaunių lygoje nebegali komandos, kurių steigėjomis yra tik savivaldybė ar valstybė.

Vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad mokyklos uždarymas „buvo neišvengiamas žingsnis ir dėl pastebėtų rimtų veiklos problemų“, t.y. deklaruotų didesnio nei yra mokinių skaičiaus, neefektyvumo, didžiulį susirūpinimą sukėlė neskaidrumas jos valdyme, didžiulės lėšos išleistos šios mokyklos dotacijai“.

„Reaguodami į naujas LFF taisykles ir suprasdami, kad nuo 2020-ųjų mokykla nepajėgs konkuruoti su privačiomis sporto įstaigomis, nusprendėme ją uždaryti“, – sako vicemeras Valdas Benkunskas.

Anot jo, buvo ir kitų didelių problemų, pavyzdžiui, kaip įtariama, papildomai tėvų treneriams mokami mokesčiai, dotuojami ne Vilniaus futbolo mokyklos, o privačių mokyklų auklėtiniai ir panašiai.

„Organizuosime mokyklos veiklos auditą, kuris turėtų parodyti realią situaciją ir patvirtinti arba paneigti įtarimus“, – sakė V. Benkunskas.

Jis patikino, kad vaikai bus perkelti į privačias futbolo mokyklas, kurių sostinėje yra 21, o dvejojantiems žada pasiūlyti rinktis kitas sporto šakas.

Teigiama, jog pastaruoju metu lankė per 200 vaikų ir paauglių, čia dirba apie 17 trenerių, o vaikus pajėgios perimti privačios Vilniaus futbolo mokyklos.

Valdančiųjų nuomonės išsiskyrė

Šiam sprendimui priešinosi mokykloje sportuojančių vaikų tėvai.

Jų atstovė Jūratė Strumskytė-Razgūnė sakė, kad sprendimai priimami „greitai ir slaptai“. Anot jos, nors savivaldybė kaltina įstaigą finansiniais pažeidimais, jie nėra aiškiai įvardijami, be to, nesutampa ir savivaldybės bei LFF pateikiami auklėtinių skaičai: savivaldybė teigia, kad čia sportuoja 250, LFF – kad mažiausiai 321 vaikas.

„Treniruotes lanko žymiai daugiau vaikų. Kodėl būtent 250 vaikų, kam naudingas šis skaičius?“, – stebėjosi ji.

„Sprendimas priimamas labai skubotai, jūs gerai neįsigilinote, faktai neatitinka tikrovės. Todėl mes, tėvai, susirinkę auklėtiniai prašome klausimą atidėti ir balsuoti prieš“, – ragino tėvų atstovė.

LLRA-KŠS atstovė, už neformalųjį ugdymą atsakinga vicemerė Edita Tamošiūaitė pasigedo plano, kur viduryje mokslo metų bus perkelti patys vaikai.

„Deja, jokio dokumento nesulaukiau. Sprendimas neparuoštas, neišdiskutuotas“, – teigė vicemerė.

Neuždaryti mokyklos raginęs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Žilvinas Šilgalis be kita ko stebėjosi, kad blogai dirbęs direktorius atleidžiamas jam skiriant trijų mėnesių dydžio išeitinę kompensaciją.

„Ar tai nuoseklu? Būtų išmintingiausias sprendimas neskubėti, nes žaidžiame ne su savo, su vaikų ateitimi“, – sakė jis.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vincas Jurgutis tikino, kad sprendimas nereiškia, jog futbolo mokykloje „bus užkaltos durys“.

„Po šio sprendimo bus vykdomos procedūros, tai reiškia, kad vaikai toliau lankys ir, kaip suprantu, pabaigs tuos mokslo metus viena ar kita tvarka (...). Kviečiu negąsdinti nuostabių vaikų, kurie tikrai savo likimą susikurs patys, o ne mes sukursime šioje tarybos salėje“, – kalbėjo jis.

Savivaldybė anksčiau ketino pertvarkyti Vilniaus futbolo mokyklą į jaunimo futbolo akademiją „Žalgiris“, tačiau šiam sprendimui sostinės taryba nepritarė.

Kaip nurodoma futbolo mokyklos svetainėje, čia dirbo žinomi šalies treneriai Kęstutis Latoža, Antanas Vingilys, Stasys Baranauskas.