Dėl titulo liko kovoti keturios komandos, pirmame pusfinalyje antradienį vakare 21 val. kovos Belgija ir Prancūzija, o trečiadienį paaiškės antrasis finalo dalyvis po Kroatijos ir Anglijos akistatos.
DELFI studijoje pirmadienį viešėjo futbolo teisėja, trenerė bei LRT pasaulio futbolo čempionato komentatorė Justina Lavrenovaitė-Perez, kuri pasidalino savo įspūdžiais apie šias planetos pirmenybes Rusijoje ir patirtį komentuojant pasaulio čempionato kovas.
Konferencijoje dalyvavo ir DELFI sporto žurnalistas Mindaugas Augustis, kuris praėjusią savaitę grįžo iš planetos pirmenybių sūkurio: Rusijoje Mindaugas DELFI portalui per tris savaites parengė aibę įdomių reportažų ir straipsnių.
– Koks tas pirmasis jausmas pirmąkart atsisėdus prie mikrofono ir užsidėjus ausines, ar daug buvo jaudulio?, – DELFI studijoje buvo paklausta J. Lavrenovaitė-Perez.
– Prieš pasaulio čempionatą komentavau Europos merginų futbolo čempionatą, vykusį Lietuvoje. Tad jau žinojau, ko tikėtis, žinojau, ką reiškia užsidėti ausines ir komentuoti futbolą.
Tad ypatingai didelio streso komentuojant pirmąsias rungtynes nebuvo. Taip, pirmąkart komentuojant jauduliuką jaučiau, tačiau kuo toliau, tuo klostėsi lengviau.
Šiam pasaulio čempionatui jaučiausi gal kiek gerai nepasiruošusi. Jei dabar žinočiau, kad po ketverių metų vėl komentuosiu pasaulio čempionatą, pradėčiau jau dabar domėtis tiek žaidėjais, tiek rinktinėmis, jų pasirodymais, atidžiau sekčiau šalių čempionatus ir tas žinių bagažas būtų didesnis.
– Ar nustebote sulaukusi LRT kvietimo komentuoti futbolą? Ar iškart priėmėte šį kvietimą?
– Nustebau dėl tokio drąsaus LRT sprendimo – leisti futbolą komentuoti moteriai. Iš pradžių mano asmeninė reakcija buvo neigiama, ketinau atsisakyti pasiūlymo, gal neiti, nes Lietuvos visuomenė dar tam nėra pasiruošusi. Traktuojama, kad futbolas yra tik vyriška sporto šaka ir tik vyrai gali jį žiūrėti.
Kai papasakojau tą savo vyrui, kuris yra amerikietis, jis iškart paragino išnaudoti savo šansą. Po jo padrąsinamųjų žodžių sutikau.
– Pasaulio čempionato metu daug dėmesio sulaukia ir futbolo komentatoriai, netrūksta viešoje erdvėje įvairių atsiliepimų apie juos, kaip jūs reaguojate reakcijas, ar daug sulaukiate pastabų iš žiūrovų?
– Specialiai komentarų neieškojau, bet iš savo draugų, šeimos narių, net ir nepažįstų sulaukiau žinučių, kad man gerai sekasi, kad reikėtų drąsiau, kai kas parašė, kad vėl laukia, kada išgirs mano balsą.
Tokios žinutės tikrai suteikia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Šiaip juk visiems neįtiksi, juk ir tie senieji vilkai komentatoriai turi savo gerbėjų ir kritikų ratą. Tai yra normalu.
– Esate ir teisėja, jūsų manymu, kaip VAR sistema keičia patį futbolą?
– Pakeičia labai. Lyginant su Konfederacijų taure, kai pirmąkart tokio rango turnyre buvo pritaikyta VAR, netrūko ilgų, dažnų stabdymų, dabar žiūrovai pastebi tik kritinių epizodų peržiūras. Remiantis statistika, buvo 335 momentai, kai prireikė VAR sistemos, iš jų 99,2 proc. buvo priimti teisingi sprendimai.
Nesunku pastebėti, kad VAR sistema tikrai padeda teisėjams priimti teisingus sprendimus. Taip pat dėl VAR pačios futbolo rungtynės tampa ilgesnės, kėlinys trunka nebe 46-48 minutes, o neretai ir 50 minučių.
Akivaizdu, kad daugiau skiriama 11 m baudinių, kas trečias jų – po VAR peržiūros. Jei jos nebūtų, teisėjas greičiausiai neskirtų baudinių.
– Ką manote, jei pačios komandos turėtų po vieną galimybę savo nuožiūra panaudoti VAR sistemą? Jei VAR patvirtina komandos teiginius, tas prašymas lieka galioti, jei VAR sistema paneigia komandos tvirtinimus, tas šansas panaudoti peržiūrą būtų išnaudotas.
– Nežinau, kiek yra logiška ir racionalu. Dabar VAR sistema peržiūri visas situacijas, kurios kelia abejonių, o galutinį sprendimą priima aikštės teisėjas. Jei komandos turės po vieną prašymą, esmės nekeistų. Jei baudos aikštelėje buvo sužaista ranka, VAR sistema tą epizodą vis vien peržiūrės.
— Ar kaip kolegei, negaila teisėjų menkstančio vaidmens futbolo rungtynėse?
– Aš manau, kad teisėjams gal net ramiau dėl sprendimų priėmimo atsakomybės. Dabar jų klaida gali būti ištaisyta.
– Baigsis pasaulio futbolo čempionatas, ar būtų įdomu likti arti komentatorės mikrofono ir komentuoti, pavyzdžiui, A lygą?
– Jokių pasiūlymų neturiu, bet jei sulauksiu, svarstysiu. Asmeniškai ši patirtis planetos pirmenybių metu išties neįkainojama. Vaikystėje įsivaizduodavau, kad kalbu auditorijai, norėjau studijuoti žurnalistiką, buvo vienas pasirinkimų. Dėl to tokią simpatiją žurnalistikai ir komentavimui jaučiu.
Tiki belgų šansais
– Viename interviu minėjote, kad jūsų visiškai nenustebino toks užtikrintas belgų žygis pusfinalio link.
– Pirmoje pusfinalio poroje galbūt didesnius šansus turi prancūzai, bet nenustebčiau, jei belgai įveiktų varžovus ir atsidurtų finale. Kodėl? Ši komanda palaipsniui augo, brendo, gerų žaidėjų branduolys virto galinga komanda.
– Belgai ketvirtfinalyje įveikė čempionato favoritais laikytus brazilus, ar Prancūziją galima laikyti panašaus kalibro komandą?
– Tikrai taip, net sakyčiau, kad Prancūzija yra aukštesnio meistriškumo komanda. Ji taip pat prieš planetos pirmenybes buvo laikoma favorite ir potencialia pretendente laimėti titulą. Užaugo nauja prancūzų karta, turinti ryškiausias žvaigždes savo gretose.
Sakyčiau, kad jauni žaidėjai žaidžia brandžiai ne pagal savo amžių. Jei kas prieš pasaulio čempionatą manęs paklaustų, kas laimės čempionatą, Prancūzija ar Brazilija, būčiau pasirinkusi prancūzus.
– Ką favoritu laikytumėte antroje pusfinalio poroje?
– Bijau, kad kroatų fiziniai ir psichologiniai resursai senka, tą matėme mače su Rusija. Tiesiog akyse pradėjo byrėti Kroatijos komanda, Mario Mandžukičius šlubavo, treneris turėjo atlikti priverstinį keitimą gynėjui Sime Vrsaljko, problemų turėjo vartininkas Danijelis Subasičius.
Gali būti, kad kroatams per tas kelias dienas gali nepavykti atsistatyti. Ši rinktinė grupių etape turėjo įtempti visus raumenis. Tuo metu Anglija turi ilgą suoliuką, grupių etape neturėjo labai sudėtingų rungtynių. Manau, kad anglai šviežesni.
– Jūsų nenustebintų belgų triumfas sekmadienį, o koks finišas nustebintų?
– Jei laimėtų Kroatija (šypsosi).
