Apie dabartinę šalies futbolo padėtį savo nuomonę viešojoje erdvėje nevengė išsakyti ne tik ištikimiausi sirgaliai, bet ir žinomi pramogų pasaulio atstovai, kurių reikalavimas vienas – radikalūs pokyčiai LFF bendruomenėje.
Tačiau su tokia nuomone sutinka ne visi. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas įsitikinęs – pasikeitimai LFF gali dar labiau sužlugdyti ir pabloginti Lietuvos futbolo padėtį. Pasak B. Vasiliausko, kalčiausių reikėtų ieškoti ne dabartinės federacijos vadovų kabinetuose, bet pradėti kitaip žiūrėti į jaunųjų futbolininkų ruošimą, trenerių kvalifikacijos kėlimą ir šalies futbolo būklės gerinimą.
- Stebite ir dalyvaujate daugumoje sporto renginių. Kokia jūsų nuomonė apie lietuvišką futbolą? Kaip vertinate susiklosčiusią dabartinę padėti šalies futbole?
- Padėtis šiuo metu yra labai sunki, tačiau sporte taip nutinka ir nieko čia nepadarysi. Būna ir pakilimai, ir nuopuoliai ar rezultatų nebuvimas. Žinoma, kalbant apie futbolą, rezultatų nebuvimas tęsiasi jau ilgą laiką, o visa šalis tų rezultatų laukia. Pirmiausiai reikėtų pagalvoti, kaip mūsų futbolas vystosi.
Kalbėti, jog kalta yra tik federacija, kaip dabar yra pasklidusios kalbos, nėra visai teisinga. Federacija, galbūt, daugiau užsiima plėtra, rinktinės sudarymu, tačiau ne visu futbolu – už tai yra atsakingas visas sporto segmentas. Paskaičius dabar paplitusius komentarus susidaro įspūdis, kad į federaciją patenka tik „auksiniai“ žmonės, kuriuos ten sugadina, tačiau taip tikrai nėra ir, kaip sakoma, nereikėtų spardyti pargriuvusių.
Pirmiausiai, dirbama su tuo, ką paruošia treneriai ir sporto mokyklos. Galbūt yra tų žaidėjų, kuriuos turėjo pakviesti, bet nepakvietė ar panašūs dalykai, tačiau tokiu atveju mes kalbame tik apie porą žaidėjų, o tai situacijos nekeistų. Kaltinti tik federaciją, kad ten susirinkę niekšai, banditai ir vagys – truputėlį per daug.
Apie futbolą mes kalbame jau ilgus metus, tačiau atsakykite į klausimą: ar mes savo šalyje turime normalų futbolo stadioną? Ne. Čia ir atsakymas, kaip futbolas rūpi valstybei, vyriausybei. Kaip ši sporto šaka rūpi – tokį futbolą ir turime. Be vyriausybės ir šalies pagalbos jokia federacija nieko gero nepadarys. Pabandykime palikti krepšinį tokioje situacijoje, kokioje dabar yra futbolas. Pažiūrėsime, kas iš krepšinio liks.
- Kokių pokyčių reikia Lietuvos futbolui?
- Svarbiausia – nepanikuoti ir neišsidraskyti, nereikia išvaikyti žmonių. Atrodo, kad visus dabartinius žmones reikia išvaikyti, o atėję rytoj nauji žmonės viską pakeis. Ar jūs tikite tuo? Pirmiausiai reikėtų pradėti dirbti su treneriais, kelti jų kvalifikaciją, galvoti apie tai profesionaliai. Futbolui reikia ne tik dirvonų, bet ir stadionų. Reikia trenerių seminarų ir mokymų. Šios sporto šakos tikrai nereikia laidoti. Ne mes ją sukūrėme, ne mes ją ir laidokime. Ši atsakomybė turi tekti mums visiems. Lengviausiai, ką mes mėgstame, tai pasišaipyti. Nėra rezultato, kalta federacija, visus išvaikome ir viskas. Ar mes žinome, kas galėtų rytoj pradėti darbus ir viską pakeisti kitu keliu?
- Pralaimėjimai sporte yra dažnas ir suprantamas dalykas, tačiau po nesėkmingų rinktinės pasirodymų, daugelis tikisi rinktinės stratego ir LFF vadovų pasitraukimo. Kokia jūsų nuomonė? Ar reikalingi tokie pokyčiai?
- Pokyčiai gal ir reikalingi, tačiau labiau tame segmente, kur yra ruošiami vaikai ir jauni sportininkai. Lengviausia yra atleisti trenerį, tačiau kiek mes turime tų ryškesnių žvaigždžių, kurios šiandien galėtų pakeisti esamą strategą. Aš nemanau, kad išsidraskymai ir žmonių išvaikymai yra gerai, nes dažniausiai tai neduoda teigiamo rezultato. Reikia visiems bendrai kalbėtis ir vieni kitiems padėti. Esama padėtimi gali džiaugtis tik šios futbolo šakos priešai, kai futbolo bendruomenė išgyvena tokį laikotarpį. Nuo futbolo tikrai niekas nenusisuka, nei departamentas, todėl reikia eiti į priekį.
- Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl dabartinės futbolo padėties šalyje?
- Sporte taip yra visada – kai laimi, tai visi gerbia ir myli, o kai pralaimi – žaidėjai niekada nebūna kalti, kalčiausias tik treneris. Šiuo atveju dar kalta federacija, tačiau gal tokios taktikos vertėtų atsisakyti. Aikštėje žaidžia ne futbolo federacija, o sportininkai, todėl atsakomybę prisiimti turėtų ir jie. Atsakomybę gal turėtų prisiimti ir komandos vadovai. Šiai dienai padėtis yra tikrai prasta, tačiau viską skandinti iki galo būtų labai nedora. Viešai savo mintis apie šią padėtį tikrai turėtų reikšti tik žmonės, kurie yra tiesiogiai susiję su futbolu, o ne visi pašaliečiai.
- Šiuo metu federacija inicijuoja daug futbolo renginių jaunimui, vyksta „Futboliuko“ festivaliai darželiuose, „Golo“ turnyrai moksleiviams, startavo naujas projektas „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“. Kaip manote, ar teisinga linkme dirbama?
- Žinoma, tai yra vienos iš sporto plėtros užduočių. Tačiau jei federacija dirba, daro tokias iniciatyvas, tai negalime sakyti, kad federacijoje niekas nedaroma. Juk yra žmonės, kurie rašo programas ir užsiima tokiais dalykais. Buvo Lietuvos futbole ir blogesnių laikų, todėl džiugu, kad dabar vyksta tokios iniciatyvos, kurios augina šalies futbolą.
- Dalyvaujate olimpiadose, matote ir pergalių, tačiau daugiau tenka išvysti ir lietuvių pralaimėjimų. Kokią įtaką tai turi visuomenei ir požiūriui į sportą?
- Pralaimėjimų Lietuvos sporte tikrai yra nemažai ir mes turime aibę problemų atskirose sporto šakose. Nors jos mums yra mažiau žinomos ir nėra tokios populiarios, tačiau problemos ten dar didesnės. Bet tai nereiškia, kad turime šaukti ant viso pasaulio. Reikia sukurti strategijas, veiklos programas ir stengtis bent vienai ar kitai sportai šakai padėti. Sporte taip jau yra, kažkas būna pirmas, o kažkas – paskutinis. Kartais nutinka, kai iš autsaiderių prasimušama į lyderius. Ir ką tada sakys tie, kurie visą laiką tą buvusį autsaiderį koneveikė? Taip, visi suprantame, kad padėtis yra labai nemaloni, pralaimėjome prieš tokias komandas, prieš kurias pralaimėti neturėjome, tačiau pagrindai padėti. Karas federacijoje – futbolo žlugdymas. Suprantama, kad norinčių ten užimti kėdes yra labai daug, bet abejoju, ar staigiai pakeitus žmones, mes išvystume teigiamus pokyčius.
- Ką pasiūlytumėte keisti ne tik Lietuvos futbole, bet ir visame šalies sporto sektoriuje, kad būtų pasiekti geresni rezultatai?
- Didžiausią įtaką, žinoma, turi valstybė. Auga jaunimas ir valstybei negali būti nesvarbu, koks tas jaunimas užaugs. Jei deklaruojame, kad tai puikus laisvalaikio praleidimas, kad tai formuoja asmenybę, moko siekti tikslo, tai turime iš to reikalauti meistriškumo. Turime daug specialistų, kurie jaunimo gabumus pastebi ir padeda jiems atsiskleisti. Valstybė turi prisidėti, tačiau vien iš valstybės pagalbos irgi neišgyvensi.
Tam ir yra visa klubų veikla, rėmėjai ir kitos veiklos formos. Visi mes suprantame, kad tiek sportas, tiek ir futbolas yra verslas. Be valstybės paramos būtų sunku bet kuriai sporto šakai. Šiandien Lietuvoje visas sportas yra išlaikomas valstybės. Kad ir kaip liūdna tai sakyti, bet tokia yra tiesa. Mes neturime kitokio kapitalo ir galimybių, kad Lietuvos sportą galėtume iškelti į aukštumas be valstybės pagalbos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra LTOK atstovo nuomonė!
