Anglijos sostinės Londono „Baltic“ klubui atstovaujantis 24-erių metų visaginietis iki šiol buvo beveik nežinomas futbolo aistruoliams, tačiau neseniai kiek netikėtai atsidūrė tarp 13 futbolininkų, kurie buvo pakviesti į salės futbolo nacionalinę rinktinę.
Pasak rinktinės trenerio asistento Manto Babiansko, komanda seniai ieškojo tokio vartininko kaip Mindaugas.
„Mums jį rekomendavo Anglijos salės futbolo lygose teisėjaujantis arbitras Aleksandras Sliva. Jis teigė, jog šis jaunas vartininkas salės futbolo varžybose išdarinėjo stebuklus“, - sakė M. Babianskas - Pasitarę, nusprendėme išbandyti šį žaidėją. Galiu pasakyti, jog jis pranoko visų mūsų lūkesčius. Vyriausiojo trenerio Daivydo Kalpoko teigimu, tokio vartininko senai neturėjome“.
Pats M. Labuckas seniai svajojo praverti salės futbolo rinktinės duris. Salės futbolo rinktinės naujokas oficialiai Lietuvos futbolo federacijos svetainei papasakojo apie savo pirmus žingsnius futbole, kaip išsiskyrė jo ir brolio keliai sporte, apie Anglijos bei Lietuvos salės futbolo skirtumus ir rinktinės galimybes artėjančiame atrankos turnyre.
- Kada ir kaip pradėjai žaisti futbolą? Kaip patekai į salės futbolą?, - LFF.lt paklausė M. Labucko.
Į salės futbolą patekau jau būdamas 17-os metų. Vienerius metus teko atstovauti Lietuvos salės futbolo I lygoje rungtyniaujančiai Visagino „Evikono“ komandai.
Baigęs vidurinę mokyklą, išvykau laimės ieškoti į Didžiąją Britaniją.
Netrukus susiradau Londono FC „Baltic United“ komandą, kuri rungtyniauja aukščiausioje Anglijos salės futbolo lygoje. Po pusės metų perėjau į kitą Londono komandą – FC „Spartans“, kurios gretose žaidė įvairių tautybių futbolininkai. Su šia komanda keletą kartų patekome į taurės finalus. Šiais metais vėl grįžau į FC „Baltic“ komandos gretas.
- Kodėl salės futbole pasirinkai būtent vartininko poziciją?
- Pradžioje, kaip ir visiems futbole, teko išbandyti įvairias pozicijas. Daugiausia žaidžiau puolėju, tačiau vėliau nusibodus lakstyti stojau į vartus. Mėgstu vadovauti komandai, būti atsakingas ir lemiamais momentais imtis iniciatyvos, todėl ir nusprendžiau save išbandyti vartininko pozicijoje. Kaip matote, iki šiol žaidžiu šioje pozicijoje.
- Abu su broliu Raimundu sportuojate. Kaip atsitiko, jog Jūsų keliai sporte išsiskyrė – jis tapo kanojininku, o jūs pradėjote žaisti futbolą?
- Iš pradžių tėvai mus buvo nuvedę į akrobatikos užsiėmimus. Vėliau kartu su broliu lankėme stalo teniso treniruotes, tačiau ir čia ilgai neužsibuvome. Galiausiai Raimundas pasuko į baidarių ir kanojų irklavimo sportą, o aš - į futbolą. Brolis šioje sporto šakoje atrado save, tapo Europos ir pasaulio čempionu. Kartu su broliu kartais pažaidžiame futbolą, tačiau man niekada neteko sėsti į baidarę ar kanoją.
- Galimybė pasimatyti su broliu turbūt pasitaiko retai? Ar pasikalbate apie sportą?
- Taip, teko matytis jau senokai, tačiau kaip ir daugelis, bendraujame interneto pagalba. Dažnai vienas kitą „patraukiame per dantį“. Pavyzdžiui, aš pajuokauju jog jam nėra šansų patekti į olimpiadą, jis pašiepia mane dėl patekimo į Lietuvos salės futbolo rinktinę. Sekame vienas kito sportines karjeras ir esant progai palinkime vienas kitam sėkmės.
- Kaip tau sekasi rungtyniauti Anglijoje?
- Neblogai. Su komanda 2009-2010 metų sezoną laimėjome Anglijos salės futbolo Pietų zonos varžybas, keletą kartų patekome į taurės finalus. Lietuvių suburtoje salės futbolo mėgėjų lygoje buvau pripažintas geriausiu vartininku ir šiemet sulaukiau pasiūlymų iš Čekijos aukščiausios lygos FC „Benago“ komandos. Visgi čekų pasiūlymas manęs netenkino ir nusprendžiau dar kurį laiką rungtyniauti Didžiojoje Britanijoje.
- Lietuvoje neturime profesionalių salės futbolo žaidėjų. Kaip yra Anglijoje? Kaip palygintum abiejų šalių čempionatus?
Mano nuomone, Anglijoje žaidžiamas labiau techniškas ir taktiškas futbolas, nes čia rungtyniauja nemažai brazilų ir portugalų. Čia salės futbolo žaidėjai treniruojasi ir rungtyniauja ištisus metus, nors atlyginimo už tai negauna.
Lietuvoje galima sakyti, jog futbolininkai salės futbolą žaidžia ne sezono metu. Vis dėlto manau, jog trys stipriausios Lietuvos salės futbolo A lygos komandos neprapultų Anglijos lygoje ir galėtų kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų.
- Ar kvietimas į Lietuvos salės futbolo rinktinę tau buvo netikėtas?
- Paslapčia tikėjausi, nes šis ir praeitas sezonas asmeniškai buvo sėkmingas. Nuolat seku Lietuvos salės futbolo naujienas, žinau savo ir kitų galimybes, todėl manau, jog rinktinei išties galiu būti naudingas. Būtų šaunu, jog su mano atvykimu sugebėtume iškovoti skambių laimėjimų.
- Ar rinktinėje sutikai pažįstamų futbolininkų, kaip pavyko įsilieti į ekipą?
- Rinktinės žaidėjai man buvo nepažįstami. Tačiau jau per pirmą treniruotę su visais radau bendrą kalbą ir manau, jog tapsime gerais draugais. Visi mane sutiko šiltai ir draugiškai.
- Jau rungtyniavai draugiškose rungtynėse su Baltarusija. Kaip vertini savo debiutą?
- Vertinu dvejopai. Pirmas kėlinys sužaistas prastokai, o po pertraukos jau sekėsi kur kas geriau. Pirmą įvartį dvikovoje su baltarusiais praleidau po savo klaidos. Turiu kvailą „įprotį“ – debiuto rungtynėse praleisti įvartį po žioplų klaidų. Visgi vėliau, susitvarkius su startiniu jauduliu, vartus sekėsi saugoti kur kas patikimiau.
- Ar pajėgi mūsų salės futbolo rinktinė patekti į atkrintamas varžybas kovoje dėl patekimo į Europos čempionatą?
- Su šia rinktine susipažinau neseniai. Turime individualiai pajėgių, greitų žaidėjų, kurie turi kovotojų charakterius. Norėtųsi daugiau laiko pasiruošti ir daugiau draugiškų rungtynių, tačiau nieko nepadarysi. Būsiu optimistas ir pasakysiu, jog galime kovoti dėl antrosios pozicijos.
Šios grupės lyderiai – portugalai. Slovakija ir Prancūzija taip pat stiprios, bet įveikiamos komandos. Visos komandos, prieš kurias žaisime, savo gretose turi salės futbolo profesionalų. Tačiau stengsimės kovoti iki pabaigos. Prižadu, jog demonstruosime geresnį žaidimą nei rungtynėse su baltarusiais.
