Per metus nuo užmojų link darbų menkai pasistūmė
Klubai mausto silpnesnes derybines pozicijas turinčius ir žinių stokojančius žaidėjus, o baigę karjeras šie įkrenta į dar gilesnį nežinios šulinį.
Tokį šalies futbolo peizažą trečiadienį piešė R. Tautkus, pristatęs savo kūdikį – naują sąjungą, kuri turėtų pasirūpinti esamų ir buvusių profesionalų skauduliais.
Pirmiausia – teisinėmis konsultacijomis derybose ir ginčuose su klubais, taip pat medicinine ir psichologine pagalba, draudimo klausimais, švietimu.
„Teko konsultuoti ne vieną A lygos žaidėją, atstovauti jiems ginčuose su klubais. Pastarieji manipuliuoja futbolininkais pasirašydami sutartis, perša sau palankias sąlygas. Kontraktas ne visada atspindi realiai sutartą atlyginimą, todėl jį nutraukus žaidėjas negali išsireikalauti pinigų. Be to, sunkią traumą patyrusį futbolininką klubas neretai po kelių mėnesių palieka likimo valiai, nustoja mokėti užmokestį, o žaidėjų draudimas nebūna detalizuotas sutartyse. Baigus karjeras profesionalams taip pat iškyla daug sunkumų – reikėtų sukurti fondą, kuris padėtų juos integruoti į tolesnį socialinį gyvenimą“, – vardijo bendradarbiauti su LFŽS nusprendęs teisininkas Aivaras Laurišas, praeityje pats profesionaliai žaidęs futbolą.
Patarimais bei ryšiais naujai organizacijai padėti pasišovė vienas garsiausių praeities Lietuvos futbolininkų Valdas Ivanauskas, kuris siūlo kopijuoti Vokietijos futbolo profesionalus vienijančios sąjungos (VDV) veiklos modelį.
„Ten laisviesiems agentams suteikiama galimybė treniruotis su aukšto lygio specialistais, klubo bankroto atveju sąjunga padeda žaidėjams. Kiek visa tai prigis Lietuvoje, nežinau“, – sakė buvęs puolėjas.
Plačiai užsimojusi LFŽS nuo idėjų prie konkretesnių žingsnių dar neperėjo. Paklaustas apie artimiausius organizacijos darbus, R. Tautkus įvardijo tik planuojamą seminarą buvusiems futbolininkams, kuriame bus aiškinama, kaip spręsti baigus karjeras iškylančias psichologines problemas.
Kas apmokės konsultacijas žaidėjams, kokiomis sąlygomis jiems bus siūlomas draudimas, medicininės paslaugos – tai klausimai, į kuriuos tikslių atsakymų LFŽS atstovai dar neturi. Nors asociacija buvo įsteigta kone prieš metus – praėjusį lapkritį.
Iki galo net neaišku, kas bus LFŽS nariais.
Kurs medicinos centrą?
Anot R. Tautkaus, dabartiniai įstatai leidžia į sąjungą stoti esamiems ar buvusiems nacionalinės ir jaunimo rinktinių žaidėjams.
Bet 53-ejų kaunietis, 1999 metais epizodiškai treniravęs Lietuvos futbolo rinktinę, čia pat pridūrė manantis, kad asociacijos nariais galėtų tapti ir visi profesionalai iš A lygos, įskaitant legionierius.
Dabar, R. Tautkaus teigimu, LFŽS turi 16 narių.
„Pirmu tapo Saulius Mikoliūnas, tik jis pasiprašė tryliktu numeriu pažymėtos kortelės“, – juokėsi LFŽS valdybos pirmininkas.
Pasak jo, į asociaciją stojantys futbolininkai turi suploti 50 eurų, metinis narystės mokestis yra 20 eurų.
Akivaizdu, kad vien iš nario mokesčio tris darbuotojus – patį R. Tautkų, vadybininką ir buhalterį – jau turinti organizacija išgyventi nepajėgs, tad kokie bus jos finansiniai šaltiniai?
R. Tautkus neslėpė, kad mėgins pretenduoti į UEFA paramą. Tačiau prieš tai LFŽS reikės įstoti į nacionalines futbolininkų sąjungas vienijančią „FIFPro“ asociaciją. Kiek užtruks stojimo procedūros ir kokio dydžio išmokų gali tikėtis LFŽS, R. Tautkus pasakyti negalėjo.
Tačiau jis pridūrė, kad sąjunga planuoja verstis ūkine komercine veikla. Paprašytas ją detalizuoti, LFŽS valdybos pirmininkas paminėjo „Zimmer“ pavadinimą. Tarptautiniai medicininės įrangos gamintojai anksčiau rėmė LFF, o dabar šios kompanijos logotipas atsirado prie LFŽS rėmėjų.
„Esame „Zimmer“ atstovai. Galvojame įkurti savo (medicinos paslaugų – DELFI) centrą ir teikti paslaugas ne tik sąjungos nariams“, – paaiškino R. Tautkus.
Nori vietos vykdomajame komitete
Tarp negausių futbolininkų sąjungos rėmėjų yra ir LFF.
Kokią sumą federacija atseikės naujai organizacijai, neatskleidė nei viena, nei kita pusė.
Bet R. Tautkus neslėpė iš LFF laukiantis ne tik finansinės ar moralinės paramos – LFŽS siekia pati įsitraukti į futbolo valdymą.
„Mus pripažino ir LFF, ir A lyga, esame partneriai. Šiaip jau visur pasaulyje tokias žaidėjų sąjungas remia lygos, bet mūsiškė pati dar tik žengia pirmus žingsnius, todėl prisiglaudėme prie federacijos. Norime turėti savo narį LFF vykdomajame komitete ir A lygos valdyboje. Nenorime tik šūkauti už kampo, kad viskas blogai – norime teikti konstruktyvius pasiūlymus“, – dėstė R. Tautkus.
LFF vykdomojo komiteto sudėtį papildyti nauju nariu galima tik pakeitus federacijos įstatus. DELFI kalbinti LFF vadovai teigė palankiai vertinantys tokį R. Tautkaus vadovaujamos sąjungos siekį.
„Mano akimis, tai yra natūralus noras. Visos suinteresuotos pusės turi būti įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą, o žaidėjai – svarbiausia kiekvienos sporto šakos grandis“, – sakė LFF prezidentas Edvinas Eimontas.
„Idėja – sveikintina, o kaip tai bus padaryta – tik techninis klausimas“, – antrino LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.
Įdomu, kad LFF paramos sulaukusiai asociacijai teisiniuose procesuose gali tekti stoti prieš savo „patroną“.
DELFI paklaustas, ar imsis talkinti žaidėjams, siekiantiems panaikinti LFF sankcijas, skirtas dėl įtarimų dalyvavus sutartose rungtynėse, A. Laurišas kiek sudvejojo, bet galiausiai pareiškė teiksiantis konsultacijas ir tokiais klausimais.
„Nematau tame prieštaravimų“, – pasiteiravus apie galimą paradoksalią situaciją, pečiais patraukė E. Eimontas.
Krepšininkų profsąjunga pardavinėja rankšluosčius
Vis dėlto pirmiausia LFSŽ turės įrodyti nesanti „popierinė“ organizacija – pats R. Tautkus neslėpė, jog kai kuriose šalyse panašaus pobūdžio asociacijos realios veiklos nevykdo.
Pačioje Lietuvoje futbolininkai nėra pirmieji sporto profesionalai, kuriems pasiūlyta burtis į profesinę sąjungą ar asociaciją.
2010 metais įsteigta Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga „Solidarumas“. Bet vos blykstelėjusi Mykolo Krivcovo vadovaujama organizacija dingo iš viešosios erdvės. Sąjungos „Facebook“ tinklo paskyroje paskutinės žinutės, patalpintos dar 2014-2015 metais, vargiai siejasi su krepšininkų teisėmis ar darbo sąlygomis – viena skelbia apie sandėlio išpardavimą, kita siūlo įsigyti rankšluosčių.
Panašu, kad apie profesinės sąjungos egzistavimą pamiršo net Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai.
„Tikrai? – iš žurnalistų sužinojęs, kad LFSŽ turėjo pirmtakę krepšinyje, nustebo R. Tautkus. – Įdomu. Apie savo idėją aš ir su Mindaugu Špoku (LKF generaliniu sekretoriumi – DELFI) kalbėjausi – jis sakė, kad krepšininkai tokios organizacijos neturi.“
