Ketvirtadienį Vilniuje surengtos LFF konferencijos metu buvo priimtas sprendimas radikaliai susiaurinti federacijos prezidento galias, paliekant jam tik reprezentacines funkcijas.
Žurnalistams surengtos spaudos konferencijos metu LFF advokatė Reda Kurlavičienė pripažino, kad tai yra vienas iš esminių ketvirtadienį priimtų įstatų pakeitimų.
„Tai yra esminis momentas. Federacijos valdymo organu tampa generalinis sekretorius, kuris yra teikiamas Vykdomojo komiteto narių ir bus pavaldus pačiam Vykdomajam komitetui“, – teigė ji.
Iki šiol LFF egzistavo generalinio direktoriaus pareigybė, o ją užėmė Nerijus Dunauskas, kuris nuo šiol tampa naujai įsteigtos generalinio sekretoriaus pareigybės „savininku“.
„Šios dienos įstatai nėra galutinis sprendimas, ateičiai paliekama daug klausimų“, – tvirtino pats N. Dunauskas.
Ateičiai paliekamas ir klausimas, kas taps naujuoju reprezentaciniu LFF prezidentu. Kol kas šias pareigas po E. Eimonto atsistatydinimo eis LFF viceprezidentas Vidmantas Butkevičius. Naujasis formalus LFF vadovas paaiškės birželio 12 arba liepos 23 dienomis.
Visą straipsnį galite rasti http://www.futbolas.lt/naujiena/400941/vykdomasis-komitetas-isaugo-klubai-i-narius-nepriimti
Paklaustas, kas galėtų užimti LFF prezidento pareigas ateityje, E. Eimontas šyptelėjęs leido suprasti, kad tai tikrai nebėra esminis postas federacijoje ir nėra didelio skirtumo, kas į šią kėdę atsisės.
„Dabartiniame federacijos organizavime man aktualesnis generalinio sekretoriaus, o ne prezidento, kuris tik reprezentuos federaciją, vaidmuo. Man asmeniškai toks vaidmuo taip pat nebuvo priimtinas“, – konstatavo jis.
Kaip ir buvo planuota, ketvirtadienio konferencijos metu nuspręsta vykdomąjį komitetą išplėsti iki 20 narių, priimant visų dešimties regioninių federacijų vadovus, A lygos, žaidėjų sąjungos atstovus ir vienintelį konferencijos tiesiogiai renkamą narį, kuris turės būti moteris.
Taigi, LFF vykdomojo komiteto nariu tarp kitų asmenų nuo šiol bus ir Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas Arūnas Pukelis, taip par žinomas ir Šviniaus pravarde. Šį verslininką policijos pareigūnai anksčiau įvardindavo kaip „Šviniaus“ gaujos lyderį.
„Buvo galima paruošti ir priimti visą mano įstatų versiją. Gerai, kad pavyko pasiekti bent jau vykdomojo išplėtimą“, – situaciją komentavo E. Eimontas, federaciją paliekantis kartu su grupe ištikimiausių savo bendražygių.
Primename, kad takoskyra tarp E. Eimonto ir S. Stankaus flangų kilo būtent po E. Eimonto siūlymo keisti LFF įstatus.
E. Eimontas siūlė išplėsti ne tik Vykdomojo komiteto, bet ir LFF konferencijos narių skaičių.
Dabar LFF turi 16 narių, kuriais yra 6 šakinės asociacijos – Vaikų ir jaunių, Salės, Moterų, Masinio futbolo, Techninio vystymo ir Teisėjų – bei 10 apskričių federacijų. Kiekvienas narys į konferenciją siunčia po penkis delegatus, tad LFF elektoratas susideda iš 80 balsų.
E. Eimontas siūlė kiekvienam nariui palikti po vieną balsą, bet gerokai padidinti narių skaičių, įtraukiant klubus, kurie trejus metus iš eilės dalyvavo LFF pripažintose varžybose ir per sezoną sužaidė bent po 10 rungtynių, nepaisant to, ar klubo statusas yra mėgėjiškas ar profesionalus.
Toks sprendimas būtų gerokai susilpninęs LFF sudarančių 16 narių įtaką, todėl nepatenkintos siūlymu konservatyviosios LFF jėgos (iš kurių sudarytas beveik visas LFF Vykdomasis komitetas) pateikė alternatyvų savo įstatų projektą.
Būtent jis ketvirtadienį ir buvo priimtas LFF konferencijoje. Už S. Stankaus siūlytą projektą balsavo net 67 iš 77 konferencijos dalyvių.
Pusantrų metų LFF prezidento pareigas ėjęs E. Eimontas apie galutinį sprendimą pasitraukti iš federacijos prezidento pareigų paskelbė konferencijai vos prasidėjus, per savo feisbuko paskyrą.
DELFI praėjusią savaitę kalbintas flango lyderiu laikomas Futbolo techninio vykdymo asociacijos prezidentas S. Stankus neslėpė, kad klubų LFF konferencijoje jis matyti nenori.
„Ką tai duotų? Tarkime, priimtume dar du šimtus klubų, ir kas iš to? Kas ketverius metus jie atvažiuos, išsirinks valdžią ir vėl išsiskirstys. Nuo to tik daugiau neapibrėžtumo“, – aiškino jis. Anot S. Stankaus LFF prezidentu ateityje jis norėtų matyti kitą žmogų, o ne E. Eimontą. „Tai galėtų būti ir Deividas Šemberas, ir Arminas Narbekovas, ir Tomas Danilevičius, ir Marius Stankevičius, ir Edgaras Jankauskas, jei nebūtų rinktinės treneris“, – vardijo pašnekovas.
