Pasak „Sūduvos“ prezidento Vidmanto Murausko, šiemetis tikslas - medaliai. Tikslo sieks naujas komandos treneris Aleksandaras Veselinovičius. „Darysime viską, kad žaidimo eiga kuo dažniau priklausytų nuo mūsų, o ne nuo varžovų“, - savo futbolo koncepciją vos atvykęs į Suvalkiją įvardijo strategas iš Serbijos.
„Jis dirba 24 valandas per parą, treniruotės - įdomios, bendrauti su juo lengva. Manau, kad viskas bus gerai“, - įspūdžiais apie komandos vairininką pasidalijo V. Murauskas. Teigiamai viešojoje erdvėje apie A. Veselinovičiaus darbo metodus kalba ir „Sūduvos“ žaidėjai - ir tie, kurie lieka Marijampolėje ne pirmą sezoną, ir naujokai.
Kalbant apie sudėties permainas Marijampolės klubas, kaip įprasta, yra tas, kuris nesiblaško, kas pusę metų keisdamas du trečdalius futbolininkų. Karštligiškų manevrų nebuvo ir šią žiemą. „Sūduvą“ paliko gynėjai Marius Činikas ir Tomas Snapkauskas, italas saugas Giorgio Russo ir puolėjas iš Libano Mohamadas Kdouh.
„Marius Činikas nusprendė keliauti į Estiją dar prieš atvykstant naujam treneriui, Tomas Snapkauskas nutarė, kad jam bus geriau Kauno „Stumbre“, Giorgio Russo vieną dieną norėjo likti komandoje, kitą - jau nebe“, - pasakojo V. Murauskas.
Pasak klubo prezidento, su trenerių štabu buvo susitarta, kad sudėties spragas „Sūduva“, kiek tai įmanoma, pildys lietuviais, o jei to padaryti nepavyks, A. Veselinovičius rinksis legionierius. Į komandą iš Alytaus „Dainavos“ atvykus vartininkui Kornelijui Timofejevui, iš Vilniaus „Žalgirio“ - saugui Vaidotui Šilėnui, iš Panevėžio „Ekrano“ - puolėjui Edvardui Tamulevičiui, trapi liko tik gynybos grandis. Ją A. Veselinovičius papildė savo tėvynainiais - Nikola Prebiračevičiumi ir Marko Živkovičiumi.
„Sezonas bus ilgas - teks sužaisti maždaug 40 rungtynių. Todėl dviejų ar trijų naujų futbolininkų mums reikėjo“, - paaiškino treneris.
Tarpsezonio pasirengimu „Sūduvos“ atstovai liko patenkinti, nors šiokių tokių bėdų buvo. V. Šilėnui pradžioje teko gydytis traumą ir vytis komandos draugus fizinio rengimo stadijoje. Vėliau traumą patyrė K. Timofejevas, o per treniruočių stovyklą Kipre pagalius į ratus kaišiojo gamta - dėl liūčių teko koreguoti kontrolinių rungtynių tvarkaraštį ir žaisti permirkusiose, klampiose aikštėse.
Tačiau savo įprastas tradicijas ir kozirius marijampoliečiai išsaugo. Finansine, infrastruktūros ir kitomis prasmėmis vienas stabiliausių ir stipriausių šalies klubų pasirengęs susigrąžinti pozicijas, kurios pastaruosius dvejus metus A lygoje buvo užleistos.
