Penktadienio popietę Europos lygos aštuntfinalio burtų traukimui UEFA būstinėje Nione (Šveicarija) jau dirigavo klubų turnyrų vadovas Michaelis Heselschwerdtas.
G. Infantino tuo metu už dviejų šimtų kilometrų Ciuriche įsitempęs laukė pirmojo FIFA prezidento rinkimų turo rezultatų.
Pastarieji nuskambėjo it pavojaus signalas favoritu laikytam įtakingam Bahreino šeichui Salmanui Bin Ibrahimui Al-Khalifai. Azijos futbolo konfederacijos (AFC) vadovas surinko 85 balsus, o UEFA generalinis sekretorius pelnė trimis daugiau.
Pergalei būtinos dviejų trečdalių daugumos neužsitikrino nė vienas, todėl FIFA likimas atsidūrė neeilinio kongreso dalyvių, palaikiusių Jordanijos princą Ali bin al Husseiną (27 balsai) ir ilgametį FIFA funkcionierių iš Prancūzijos Jerome'ą Champagne'ą (7), rankose.
Paskelbus antro balsavimo rezultatus G. Infantino veide pasirodė palengvėjimas: už jį balsavo 115 FIFA narių, o šeichas Salmanas gavo 88 balsus. FIFA vėl turėjo prezidentą.
Bet korupcija ištepliotus futbolo užkulisius pažįstantiems apžvalgininkams iki tikro palengvėjimo dar toli. Juk sunku pamiršti, kad 45-erių šveicaras ilgus metus buvo artimiausias dėl piktnaudžiavimo pareigomis diskvalifikuoto UEFA prezidento Michelio Platini ginklanešys.
„Vardas ir reputacija kuriami ne vienerius metus. Tik darbais bus galima kažką įrodyti ir po truputį keisti visuomenės nuomonę“, – apie naujo futbolo vedlio laukiantį didžiausią iššūkį atsiliepė E. Eimontas.
Pastarasis jau seniai neslėpė, jog FIFA prezidento rinkimuose Lietuva balsuos už G. Infantino – taip, kaip daryti žadėjo visas UEFA priklausančių šalių blokas.
Teisininkas bei poliglotas sugebėjo įtikti ir kitų žemynų, įprastai pavydžiai šnairuojančių į Europą, atstovams. To siekdamas G. Infantino negailėjo pažadų, kuriuos bus nelengva įgyvendinti. Tad ar korupcijos akivare prasmegusio buvusio FIFA prezidento Seppo Blatterio tėvynainis nemina pirmtako pėdomis?
E. Eimontui atrodo, kad permainos FIFA jau prasidėjo – tai esą parodė patys rinkimai. Jų skaidrumu rūpintis turėjo ir lietuvis: LFF vadovas buvo balsų skaičiavimo komisijos, prižiūrėjusios rinkimų eigą prie balsadėžių ir vėliau skaičiavusios biuletenius, narys.
– Jums prie balsavimo kabinos teko stoviniuoti ilgiau nei keturias valandas. Kongresui pasibaigus jautėtės kaip po futbolo rungtynių? – DELFI paklausė E. Eimonto
– Tiesą pasakius, tas laikas neprailgo, nes patirtis buvo labai įdomi. Aišku, visi truputėlį nuogąstavome dėl to, ar bus trečias rinkimų turas. Bet pastebėjome, kad jau antras ratas sukosi daug greičiau: žmonės žinojo, kur balsuoti, kur pasirašyti, kokį dokumentą pateikti. Galbūt patys buvo šiek tiek pavargę ir norėjo kuo greičiau viską pabaigti. Tarpusavyje juokavome, kad trečias turas būtų buvęs rekordiškai greitas.
– Ar pastebėjote kokių nors balsavimo procedūros pažeidimų? Juk buvo delegatų, kurie prie urnos pozavo nuotraukoms su perlenktu biuleteniu.
– Taip, tokių buvo. Gal tai kažkokie sutarti ženklai, bet svarbiausia, kad bent jau niekas nefotografavo užpildytų biuletenių. Iš esmės, viskas vyko korektiškai. Tai parodo vien tai, kad nepasitaikė nė vieno sugadinto biuletenio. Nebuvo nei ginčų, nei kažkokių negražių dalykų. Tiesiog visiems suinteresuotiems asmenims buvo svarbu, kad viskas vyktų tinkamai.
– G. Infantino pergalę atnešė antrame ture į jo pusę palinkęs princo Ali ir J. Champagne'o elektoratas. Ar tokia balsavimo taktika buvo aptarta iš anksto?
– Kiek aš pats girdėjau, jokio sutarimo nebuvo. Antraip tie du kandidatai būtų iškart pasitraukę iš rinkimų. Bet buvo žinoma, kad tie, kurie iš pradžių balsavo už princą, tikrai neparems šeicho Salmano. Kilo tik abejonių, jog jie gali suskilti. O kalbomis, kad princo balsai turi atitekti šeichui, nes jie abu – iš arabų pasaulio, aš niekad netikėjau. Ten yra tam tikro vidinio susipriešinimo.
– Buvo paišomas ir kitas scenarijus. Pagal jį, tam, kad nelaimėtų šeichas Salmanas, UEFA blokas antrame ture turėjo atiduoti savo balsus už princą Ali, nes pastarojo rėmėjams palaikyti europietį esą būtų nepriimtina.
– G. Infantino komanda buvo įsitikinusi, kad pagrindinė kova vyks tarp jo ir šeicho. Kitokių svarstymų net nebuvo. Aš pats anksčiau irgi galvojau, kad varžysis trys kandidatai, bet nuvykęs į Ciurichą įsitikinau, kad rinkimai bus tarsi dviejų žirgų lenktynės.
– Vertinant pretendentų deklaracijas, Ciuriche reformos laimėjo prieš konservatyvią liniją. Bet kiek reformatoriaus iš tiesų yra G. Infantino asmenyje?
– Jis tiesiogiai ir labai aktyviai dalyvavo FIFA reformų paketo, kuris priimtas penktadienį, kūrime. Turiu pagrindo manyti, kad tos reformos bus įgyvendintos ne tik FIFA struktūroje, bet ir UEFA. O kaip seksis reformas iš popieriaus perkelti į realų gyvenimą, priklausys nuo G. Infantino noro ir politinės įtakos.
– G. Infantino prižadėjo nacionalinėms federacijoms perskirstyti papildomą milijardą JAV dolerių. Paskaičiavote, kokios naudos turės LFF, jei naujas prezidentas laikysis savo rinkiminių pažadų?
– Ne, klausimas, kiek tie pažadai yra realūs. Bet, mano akimis žiūrint, tai nėra pats svarbiausias dalykas. Kaip nėra ir komandų skaičiaus pasaulio čempionate padidinimas. Svarbiau organizacinės reformos.
– Galva jau išrinkta, bet kiti svarbūs FIFA organai dar bus formuojami. Ar Ciuriche vyks ir pasitarimai dėl tolesnių permainų organizacijoje?
– Jau dabar verda klausimas, kas bus naujasis FIFA generalinis sekretorius: ar europietis, ar, kaip lyg ir buvo žadėta, kito kontinento atstovas. O Europos federacijoms labai svarbus kitas klausimas – UEFA liko ir be prezidento, ir be generalinio sekretoriaus. Šitie klausimai jau keliami.
– Kas laukia 2018 ir 2022 metų pasaulio čempionatų: jie bus palikti organizuoti Rusijai ir Katarui, nepaisant visų abejotinų teisių skyrimo aplinkybių?
– Modeliuokime situaciją: iki vieno turnyro lieka dveji, iki kito – šešeri metai. Labai abejočiau, kad sprendimai bus peržiūrėti, nes laikas jau spaudžia. Be to, kas kompensuotų nuostolius dėl išlaidų, kurias ruošdamiesi turnyrams jau patyrė Rusija ir Kataras?
– Jūsų prognozė: ar FIFA sugebės pasikeisti tiek, kad savo skaidrumu įtikintų ir visuomenę?
– Viskas prasideda nuo darbų. Tik jais bus galima kažką įrodyti ir po truputį keisti situaciją. Vardas ir reputacija kuriami ne vienerius metus, tik prarasti juos labai lengva. Tai liečia visas federacijas ir visas šalis: visi esame įpareigoti kartu taisyti futbolo reputaciją.
