Rusai, susitikimą baigę dešimtyje, urugvajiečiams neprilygo net 0:3 (0:2) ir finišavo antroje turnyro lentelės vietoje.
„Nauja akcija – „Vilties trumpikės“: Rusijai buvo naudinga pralaimėti Urugvajui“, – skelbia rusų dienraštis „Sovetskij sport“.
„Rusai padarė daug, kad nusileistų Urugvajui ir patyrė pelnytą pralaimėjimą. Ir tai mums į naudą“, – tęsia dienraštis.
„Tai – ne bailumas, o strateginis paskaičiavimas. Treneris Stanislavas Čerčešovas paliko ant atsarginių suolo kelis savo lyderius, įskaitant Aleksandrą Goloviną, kuris turi geltoną kortelę. Viskas suprantama – dar viena ir mes aštuntfinalyje liktume be savo didžiausios žvaigždės.
Mačas su Urugvajumi mums buvo kaip draugiškas susitikimas. Ant kortos stovėjo tik tai, kur žaisti aštuntfinalį. Pralaimėsi ir atsidursi 80 tūkstančių talpinančiame Maskvos „Lužnikų“ stadione, į kurį taip patogu vykti iš bazės Novogorske. Dvikovos pradžia – liepos 1 dieną 17 val.
Laimėsi ar pasieksi lygiąsias ir važiuosi į Sočį, kur turėsi žaisti birželio 30 d. 21 val. Tai – viena diena mažiau pasiruošimui, ilgas pervažiavimas iš bazės, tvankumas ir karštis kaip Samaroje. Be to, mes jau matėme, kaip ten susilygina fizinis pranašumas ir kokiais virtais vėžiais tampa žaidėjai.
Pasirinkti aštuntfinalio varžovo mes negalėjome. Taip, norėtųsi gauti Portugaliją su silpnesniu puolimu ir taip priklausomą nuo Cristiano Ronaldo, nei universaliąją ir daugialypę Ispaniją, kuri nukankina visus savo trumpais perdavimais ir apsuka galvas savo kamuolio kontrole. Bet padėtis B grupėje paaiškės vėliau, todėl čia nuo Rusijos niekas nepriklausė. Pasirinkome ne mes – pasirinks mus.
Taip ir mačas su Urugvajumi užsimirš liepos 1 dieną. Visi kalbės tik apie tai, kaip Rusija sužaidė aštuntfinalį. Pasaulio čempionatas mūsų rinktinei jau pavyko iš visų pusių – ideali organizacija, geras rezultatas. O jeigu pasiseks patekti į ketvirtfinalį (beje, jame nusimato akistata su Kroatijos ir Danijos poros nugalėtoja – tai dar vienas pliusas), mūsų futbolininkus apskritai nešios ant rankų.
Garsaus hito frazės „buvome ga**onai, tapome čempionais“ vietomis mes nekeisime. Kartais tam, kad laimėtum karą, reikia pralaimėti mūšį“, – konstatuoja „Sovetskij sport“.
Nepatogių klausimų ta tema spaudos konferencijoje neišvengė ir A Čerčešovas, tačiau jis nepripažino, kad tyčia pasidavė.
„Kur link jūs lenkiate? Žinoma, geriau pralaimėti šiandien 0:3 nei kitą kartą. Visgi nuo stadiono niekas nepriklauso. Viską lems tai, kaip mes pasirengsime rungtynėms, kad ir su kuo jas teks žaisti. Bet taip, „Lužnikai“ yra mano stadionas ir jis man labai patinka“, – sakė jis.
„Čia jau visi klausimai? O kur aplodismentai?“, – palikdamas salę stebėjosi strategas.
Treneris taip pat teigė, kad kai kurie pagrindiniai žaidėjai, pvz., Mario Fernandesas, turi smulkias traumas, todėl jis jų į starto sudėtį ir neįtraukė.
„Mes taip nusprendėme, nenorėjome rizikuoti“, – piktai nukirto treneris.
Vis dėlto sąmokslo teorijoms pagrindo galima rasti: rusai pirmadienį atrodė ypač blankiai ir per 90 min. atliko tik vieną smūgį į vartus.
Kai kuriems įtarimų sukėlė ir pirmasis urugvajiečių įvartis, o antrasis krito į savus vartus.
Rusijos rinktinės varžovė aštuntfinalyje paaiškėjo po dramatiškų B grupės dvikovų tarp Ispanijos ir Maroko (2:2) bei Portugalijos ir Irano (1:1).
Rusai susitiks su B grupės nugalėtojais tapusiais ispanais.
