Įvarčio norėjo iki pertraukos
Arvydas Novikovas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione pusvalandį spindėjo ryškiai it rungtynių išvakarėse įjungti modernizuoti prožektoriai, tačiau tribūnas kone aklinai užpildę žiūrovai turėjo laukti 76 minutes, kol nuo atsarginių suolo pakilęs Saulius Mikoliūnas pagaliau privertė Estijos rinktinės vartininką Sergejų Pareiko ištraukti kamuolį iš tinklo.
Pirmame kėlinyje akivaizdžią teritorinę persvarą turėjo lietuviai, o A. Novikovas ir retkarčiais blykstelėdavę Fiodoras Černychas ir Mindaugas Kalonas maudė priešininkų gynėjus. Bet demonstruoti stebuklų S. Pareiko neprireikė, nes užbaigti atakas smūgiais į vartų plotą I. Pankratjevo auklėtiniams vis pritrūkdavo tikslumo.
Po pertraukos jau pats Estijos vartų sargas prisivirė košės, nesugebėjęs prispausti kamuolio prie žemės, o jį iškrapštęs Deivydas Matulevičius kitame vartininko aikštelės kampe surado S. Mikoliūną, įmušusį pergalingą įvartį.
Pavojaus signalą išgirdę estai atkuto – svečių vairininkas Magnusas Pehrssonas suskaičiavo, kad išlyginti santykį jo auklėtiniai galėjo tris kartus. Bet Giedrius Arlauskis, kitaip nei jo oponentas priešingoje aikštės pusėje, dovanų nedalino.
„Turėjome progų tiek mes, tiek estai. Nepasakyčiau, kad mums tiesiog pasisekė, bet įvartį pasiekėme mes. Buvo ne pačios maloniausios akiai rungtynės, tačiau svarbiausia yra trys taškai“, – apibendrino I. Pankratjevas.
Treneris apgailestavo, kad persvaros jo komandai nepavyko įgyti dar tuomet, kol iniciatyva buvo jos rankose. Paklaustas, kodėl rinktinė sužaidė dvi skirtingas rungtynių dalis, jis traukė pečiais.
„Nebariau žaidėjų per pertrauką, gal mačo eiga taip padiktavo. Mūsų komanda jauna, slėgė atsakomybė. Būtume pasiekę įvartį pirmame kėlinyje, būtų buvę kiek lengviau.
Žinoma, paskui pavargo ir A. Novikovas, ir visa komanda. Rungtynių metu tikrai matėsi, kad Estijos rinktinė yra galinga ir fiziškai gerai pasiruošusi. Ypač ginantis vienas prieš vieną – jie laimėdavo visas dvikovas. Prieš rungtynes komandos susirinkime akcentavau, kad po standartinių padėčių varžovai kels daugiausiai pavojaus, ir jie tikrai kuriam laikui vis perimdavo iniciatyvą. Tik kuomet kamuolį nuleisdavome ant žemės, tiksliai atlikdavome vieną kitą perdavimą, tada jiems sudarydavome problemų“, – prisiminė I. Pankratjevas.
Paprašytas įvertinti individualų A. Novikovo meistriškumą, specialistas pabrėžė nenorintis išskirti atskirų futbolininkų.
„Aišku, Arvydas gali vieną kitą žaidėją apeiti, gaila, kad jam nepavyko įmušti. Bet nepamirškite, kad pavojingų momentų buvo ir prie mūsų vartų, todėl galima išskirti ir vartininką, gynėjus“, – svarstė Lietuvos rinktinės strategas.
I. Pankratjevas taip pat netiesiogiai leido suprasti, kad į rinktinę nebepatenkančiam ilgamečiam jos pagrindiniam vartininkui Žydrūnui Karčemarskui bent artimiausioje ateityje nevertėtų tikėtis kvietimo.
„G. Arlauskis jau seniai yra pirmas mūsų numeris. Yra ir dar du vartininkai komandoje (Vytautas Černiauskas ir Emilijus Zubas – DELFI), dėl to problemų neturime“, – pažymėjo treneris.
Tuo metu į klausimą, ar ketina imtis permainų ekipos sudėtyje prieš sekmadienio dvikovą su Slovėnija, jis kol kas neturi atsakymo.
„Pagalvosime, ar reikia ką nors keisti. Pasikartosiu: būta ir gražesnių rungtynių nei šiandien. Be abejo, taisytinų dalykų yra“, – kalbėjo I. Pankratjevas.
Lietuvos rinktinės žaidėjų komentarai po rungtynių:
Saulius Mikoliūnas, Lietuvos rinktinės saugas:
„Nesijaučiu herojumi, nes herojai - žiūrovai, kurie atėjo palaikyti, ir komanda, kuri stengėsi nenuvilti Lietuvos. Šįkart man pasisekė įmušti, galbūt kitą kartą pavyks kitam. Gavau gerą perdavimą iš D. Matulevičiaus, tereikėjo pastatyti galvą ir nukreipti kamuolį į vartus. Estijos komandą gerai išanalizavome, žinojome, kad tai disciplinuota komanda, fiziškai gerai sudėti žaidėjai, pavojingi standartinėse situacijose. Po rungtynių padainavome „Lietuva, „Lietuva", bet daug nesidžiaugėme, nes reikia ruoštis kitoms rungtynėms.“
Arvydas Novikovas, Lietuvos rinktinės saugas:
„Pirmame kėlinyje mes dominavome, tai buvo akivaizdu. Antrame kėlinyje kai kuriose vietose nusileidome, atsiliepė nuovargis. Bet laimėjome ir tai yra svarbiausia. Pradžioje įgavau pasitikėjimo savo jėgomis, nes pavyko ne kartą gerai sužaisti vienas prieš vieną, varžovai manęs prisibijojo. Antrame kėlinyje prieš mane padvigubino gynybą, bet vėliau perėjau į aikštės vidurį ir ten jau nebesugaudė. Labai gerai, kad S. Mikoliūnas įmušė įvartį. Galvojome tik apie pergalę. Po pirmo kėlinio kalbėjome, kad nereikia skubėti ir spausti tik pabaigoje. Po įvarčio buvome kiek prispausti, bet rezultatas jau tenkino. Šiandien buvo labai gera atmosfera, tokią mačiau pirmą kartą.“
Deivydas Matulevičius, Lietuvos rinktinės puolėjas:
„Labai geros emocijos, džiaugiamės iškovojome pergalę. Manau, jog jos buvome verti. Žaisdami namie, norėjome daugiau kontroliuoti kamuolį ir tas pavyko. Susikūrėme keletą progų, pats jų turėjau. Neįmušiau, bet šaunu, kad komandai po pertraukos pavyko pasiekti įvartį. Kai įmušėme šiek tiek atsitraukėme, norėjome išlaikyti persvarą. Šiek tiek pradėjome skubėti. Komandoje atmosfera puiki. Iškovojome šešis taškus, bet tai tik pradžia. Kitos rungtynės jau vos už trijų dienų. Sieksime nugalėti dar kartą. Šioje grupėje galima laukti įvairių siurprizų.“
Tadas Kijanskas, Lietuvos rinktinės gynėjas:
„Žinojome, kad bus klampus futbolas, daug kovos. Gerai išstudijavome estus. Paskutinėse rungtynėse su slovėnais jie žaidė klampiai, stengėsi apsiginti, išnaudojo stipriąsias puses - standartines padėtis, išmetimus iš užribio. To ir laukėme. Estai neleidžia žaisti, mes nesame brazilai įžaidinėdami kamuolį. Kurti nelabai pavyko, bet visi vyrai šaunuoliai. Jautėsi, kad esame kaip komanda, teko pasikauti, kai nesiklijavo kaip žaidimas. Svarbiausia, kad pasiekėme pergalę. Žaidimas pasimirš, tik išstudijuosime klaidas.“
Vytautas Andriuškevičius, Lietuvos rinktinės gynėjas:
„Visa komanda padovanojo pergalę gimtadienio proga. Esame labai laimingi dėl šių trijų taškų. Buvo sunku ir Estijos rinktinei, ir mums. Antrame kėlinyje šiek tiek pavargome. Šios rungtynės buvo iki pirmo įvarčio. Svarbiausia, kad išsilaikėme iki pabaigos ir turime šešis taškus.“
Aikštę supeikė, bet ja nesiteisino
Kitaip mačą įvertino Estijos ekipos vyriausiasis treneris M. Pehrssonas, kuris buvo įsitikinęs, kad akistatos pabaigoje jo auklėtiniai turėjo pasižymėti.
„Pralaimėjome, bet tikrai nusipelnėme taško. Lietuva nepateikė jokių staigmenų. Net kuomet atsilikome, turėjome daugiau tikrų progų.
Nemanau, kad rungtynių pradžioje buvome pernelyg pasyvūs – mes gerai pasiruošėme šiam mačui. Tik per daug skubėjome, ir tai smarkiai paveikė mūsų žaidimą, netekome kamuolio kontrolės. Nepasakyčiau, kad iki pertraukos lietuviai aikštėje dominavo, bet žaidė tikrai geriau. Rūbinėje žaidėjus paraginau nusiraminti ir daugiau dalintis kamuoliu. Ir antrame kėlinyje varžovų gynyboje jau susikūrėme daugiau erdvių, susigrąžinome dalį iniciatyvos. Kontroliavome tempą, kamuolys gerai judėjo, turėjome tris geras progas išlyginti santykį ir turėjome įmušti“, – mačą apžvelgė specialistas iš Švedijos.
Jis patikino nepraradęs pasitikėjimo suklydusiu S. Pareiko, o sprendimą vieną ekipos puolimo lyderių Konstantiną Vasiljevą išleisti į aikštę tik antrame kėlinyje paaiškino prasta po traumos atsigaunančio žaidėjo fizine forma.
Paklaustas, ar nesėkmei įtakos turėjo ir dirbtinė LFF stadiono danga, ne itin sužavėjusi estus prieš mačą, treneris neturėjo tvirtos nuomonės.
„Žinoma, įtakos ji turėjo, bet nesakau, kad nulėmė rezultatą. Vakar aikštė buvo gausiai palaistyta, todėl „greita“, o šiandien – sausa ir „lėta“. Bet lietuviai žaidė tokiomis pat sąlygomis, todėl aš nesiskundžiu“, – sakė M. Pehrssonas.
Antrą pergalę per dvejas rungtynes iškovoję lietuviai Europos čempionato atrankos E grupėje dabar dalinasi pirmą vietą su taip pat šešis taškus turinčia favorite Anglija, o tris taškus surinkę estai rikiuojasi treti.
