Panevėžyje augusį Lietuvos čempioną M.Savėną su „Ekrano“ klubu dar sieja dvejų metų kontraktas. „Ekrano“ treneris Virginijus Liubšys kitam sezonui žadėjo išlaikyti pagrindinius komandos žaidėjus. Pats M.Savėnas neatmeta galimybės artimiausiu pradėti legionieriaus karjerą. Jei jis gautų gerą pasiūlymą žaisti užsienyje, „Ekrano“ vadovai žadėjo nedaryti kliūčių išvykti.
Praėjusią savaitę vykusiose Lietuvos futbolo sezono uždarymo iškilmėse Mantas sulaukė daugiausia ovacijų. Vakaro dalyviai jam plojo atsistoję. „Ne kiekvieną dieną sulauki tiek daug dėmesio, tad šiek tiek jaudinausi. Tačiau buvo tikrai malonu“, – po renginio sakė Lietuvos nacionalinėje futbolo rinktinėje šiemet debiutavęs M.Savėnas.
Beje, 2005-ieji Panevėžio „Ekrano“ lyderiui bus įsimintini ne tik dėl pergalių futbolo aikštėje. Metų pradžioje futbolininko žmona Ingrida pagimdė sūnų Patriką.
Po sėkmingo sezono „Ekrano“ komandai ilsėtis ilgai neteko. Nors pagrindinės treniruočių stovyklos Panevėžio komandoje prasidės ateinančių metų sausio 5 dieną, ir dabar futbolininkai neleidžia veltui laiko – dvi savaites sportuoja, porą savaičių ilsisi. Tomis poilsio dienomis M.Savėnas rado laiko atsakyti į keletą „Laiko“ klausimų.
– Mantai, Jūsų komandos garbei sukurtas himnas, Panevėžyje pagerbiant futbolą pastatyta skulptūra. Kokios nuotaikos?
– Puikios. Jaučiame, kad Panevėžiui ši mūsų pergalė Lietuvos čempionate itin svarbi. Malonu, kai miestas tam skiria daug dėmesio.
– „Panevėžio“ krepšinio komanda šiemet retai džiugina pergalėmis savo gerbėjus. Galbūt šiame mieste, priešingai nei Lietuvoje, esate populiaresni už krepšininkus?
– Manau, jūs teisus. Nemažai žiūrovų renkasi ir į krepšinio varžybas, tačiau futbolo mėgėjų mieste yra daugiau. Panevėžyje gerbėjai santūrūs – neatakuoja ir autografų neprašinėja, tačiau sirgalių dėmesys gatvėse jaučiamas.
– Geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko rinkimuose neturėjote sau lygių. Kuriuos Lietuvos žaidėjus pats išskirtumėte?
– Ko gera, galėčiau išvardyti pusę „Ekrano“ komandos, nes mano klubo žaidėjai yra to verti. Geriausių vertinimų nusipelnė Gediminas Paulauskas, Arūnas Klimavičius. Traumą patyrusį Aurimą Kučį puikiai pavadavo Giedrius Tomkevičius. Iš kitų komandų išskirčiau Tomą Radzinevičių, Aidą Preikšaitį. Tomas gerą formą atgavo tik Marijampolės „Sūduvos“ klube pasikeitus treneriams – prieš tai jis buvo nustumtas į jam neįprastą kairiojo saugo poziciją.
– Šiemet dar bus renkamas geriausias Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis užsienio šalių klubuose.
– Dėl šių rinkimų nesuku galvos – geriausius išrinks kiti. Į šį titulą daug pretendentų, o pagrindiniai, manau, yra UEFA taurę ir Rusijos čempionatą su Maskvos CSKA laimėjęs Deividas Šemberas ir puikiai Škotijos pirmenybėse kartu su Edinburgo „Hearts“ pasirodęs Edgaras Jankauskas.
– Esate saugas, tačiau tapote rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Smagiau pačiam įmušti ar atlikti rezultatyvų perdavimą?
– Kur kas maloniau atlikti perdavimą, tačiau susiklostė taip, jog šiemet turėjau daugiau padėti puolime. Prieš sezoną planavau įmušti 15 įvarčių – pavyko kur kas daugiau. Tiesiog šiemet daugiau realizavau 11 metrų baudinių, baudos smūgių.
– Per keturis sezonus „Ekrane“ nė karto nebuvote pašalintas iš aikštės, o šiemet surinkote vos 4 geltonas korteles. Ar esate „kieto“ ir šiurkštaus žaidimo priešininkas?
– Tiesiog tas geltonas korteles susirenka mano komandos draugai. Aš žaidžiu tokioje pozicijoje, kur varžovas dar gali prasiveržti, tačiau kiti saugai jau neturi teisės jų praleisti. Todėl mano klubo žaidėjai turėjo dažniau griauti varžovus. Šiaip nesu už šiurkštų žaidimą.
– Ar už tai, ko pasiekėte, turite būti dėkingas talentui ar įdėtam darbui?
– Talento reikia, tačiau svarbiausia yra darbas. O jo įdėta tikrai nemažai.
– Treneris V.Liubšys garsėja griežtumu. Sunku su juo dirbti?
– Taip, mūsų treneris yra griežtas ir reiklus. Tačiau žaidėjai turi taikytis prie trenerio, o ne treneris prie žaidėjų. Man su treneriu nėra sunku dirbti – mudu vienas kitą puikiai suprantame.
– Rinktinėje debiutavai pakankamai tvirtai. Ar jaudulio nebuvo?
– Turbūt labiau jaudinausi pradėjęs treniruotis kartu su rinktine, o ne žaisdamas, nes nežinojau, ar man pavyks pritapti prie rinktinės žaidėjų, perprasti jų taktiką. Per pratybas apsipratau ir dabar žaisdamas tokio didelio jaudulio nebejaučiau. Daug naudingų patarimų sulaukiau iš komandos kapitono Aurelijaus Skarbalio, rungtynėse su Belgija komandą „užvesdavo“ Tomas Danilevičius. Jei suklysdavau, niekas nerėkdavo – iš visų rinktinės narių sulaukdavau pagyrimų ir padrąsinimų.
– Mače su Belgija Vilniuje turėjai porą gerų progų pasižymėti. Ar vis dar prisimeni tas neišnaudotas akimirkas?
– Taip, jos man vis neišeina iš galvos. Jei būčiau išnaudojęs tas progas, sezoną būčiau labai gerai įvertinęs.
– Ar skiriasi V.Liubšio ir rinktinės trenerio Algimanto Liubinsko vadovavimo stilius?
– Rinktinės treniruotėms daugiau vadovauja trenerio asistentas Valdas Ivanauskas, o A.Liubinskas stebi iš šalies. Tiek V.Liubšys, tiek A.Liubinskas turi savo stilių. Per rungtynes „Ekrano“ treneris kur kas emocingiau reaguoja į įvykius aikštėje.
– Kokios šalies, kokių užsienio klubų žaidimą mėgsti?
– Labiausiai patinka Vakarų Europos valstybių komandų futbolas – čia daugiau įspūdingų atakų, improvizacijų. Mėgstu Ispanijos čempionatą, labiausiai patinka „Barcelona“ klubo žaidimas.
