aA
Lietuvos futbolo federacija rašo, kad Lietuvos futbolas šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau toli gražu ne dėl paskutinių pralaimėjimų. Skaudus antausis Vengrijoje ir kluptelėjimas Maltoje sukėlė tikrą emocijų bangą futbolo bendruomenėje.
Gintautas Babravičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Todėl nieko keisto, kad iš karto prasidėjo Lietuvos sporte po skaudžių pralaimėjimų taip įprasta „kaltųjų“ paieška ir trumparegiškas siekis kažką atleisti arba atstatydinti iš užimamų pareigų. Todėl atslūgus emocijoms, derėtų susimąstyti apie Lietuvos futbolo ateitį. Vietoj beprasmiško „galvų kapojimo“, galbūt derėtų susitelkti ties ilgalaikės futbolo strategijos kūrimu ir jos nuosekliu įgyvendinimu.

Beprasmiška „galvų kapojimo“ politika

Buvęs ilgametis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) viceprezidentas Gintautas Babravičius įsitikinęs, kad susikaupusių problemų priežasčių reikėtų ieškoti bent keletą metų atgal, kai virė karštos diskusijos dėl Lietuvos futbolo ateities.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokius Lietuvos futbolo rinktinės rezultatus šios sporto šakos ekspertai prognozavo gal prieš 5-6 metus. Tuomet aiškiai matėsi, kad Lietuvos futbolas susidurs su kartų kaitos problema“, - LFF sakė G. Babravičius.

Anot pašnekovo, Lietuvos futbolo rinktinės pralaimėjimai nekeltų tiek emocijų, jei būtų demonstruojamas kitoks žaidimo stilius.

„Apmaudu, bet teko matyti keletą rinktinės rungtynių, kuriose į aikštę Lietuvos futbolininkai žengė jau iš anksto susitaikę su pralaimėjimu. Prisiminkime, kaip beviltiškai atrodėme atrankos rungtynėse su anglais. Vienus futbolo gerbėjus apėmė gėdos jausmas, kiti jautėsi įžeisti – bet tai yra sporte neišvengiamos emocijos.“
Tačiau, anot G. Babravičiaus, „karštas pietietiškas“ noras „kapoti galvas“, kaltųjų paieška yra visiškai neadekvatu susiklosčiusiai situacijai.

„Futbolo konstrukcija negali būti pakeista „išsprogdinus“ kažką. Šioje situacijoje viskas turi būti apgalvota žingsnis po žingsnio. Todėl viešoje erdvėje apie revoliucinius pokyčius daugiausia kalba arba futbolo neišmanantys žmonės, arba tie, kurie turi kažkokių savų interesų“, - pabrėžė buvęs ilgametis LFF viceprezidentas.

Problemų šaknys slypi giliau

Kas nutiktų bet kurioje sporto šakoje, jei vadovybės, trenerių ar žaidėjų likimas priklausytų tik nuo vienų ar kitų rungtynių baigties? Tokiu atveju įsivyrautų chaosas, kuris tik dar labiau pagilintų esamas problemas.

„Lietuvos futbolo rinktinės nesėkmių priežastys yra gerokai gilesnės. Todėl drastiški veiksmai – nieko neišspręs. Dažniausiai po skaudžių pralaimėjimų yra keičiami treneriai, bet visa tai yra daroma remiantis daugiau emocijomis, nei sveika logika.

Gerai, tarkime, būtų pakeistas Lietuvos futbolo rinktinės treneris. Ar dėl to rinktinė pradėtų rodyti stebuklus? Tikėtis Lietuvos futbolo atgimimo per trumpą laiką – naivu. Lietuvos futbolui reikia ne emocijomis paremtų, o apgalvotų ir drąsių sprendimų“, - teigė G. Babravičius.

Futbolo ekspertas prisiminė prieš daugiau kaip dešimtmetį vykusį atrankos ciklą, kuriame lietuviai sužaidė lygiosiomis su vokiečiais ir sugebėjo įveikti škotus. Tačiau vėliau sekė skaudus pralaimėjimas Kaune Islandijai ir teko atsisveikinti su viltimis patekti į pagrindinį turnyrą.

„Niekas nėra apsaugotas nuo skaudžių pralaimėjimų. 2002 metų pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro rezultatai buvo visiškai tragiški, bet net tada reakcija nebuvo tokia isteriška. Tik darydami išvadas, gal būt, pasvertai koreguodami strategiją ir priimdami atitinkamus sprendimus, tačiau dirbdami nuosekliai galime tikėtis rezultato. Ne po 1-2 metų, bet vis dėlto – rezultatai būtų“, - pabrėžė G. Babravičius.

Itin svarbus vaidmuo – psichologijai

Anot G. Babravičiaus, itin daug dėmesio reikėtų skirti dabartinės rinktinės psichologinės būsenos sustiprinimui.

„Ankstesnės Lietuvos futbolo rinktinės yra iškovojusios skambių pergalių arba bent jau garbingai pasipriešinusios didžiosioms futbolo valstybėms. Kažkokiu mistiniu būdu, rinktinės treneriai sugebėdavo nuteikti žaidėjus ir šie išeidavo kovoti, nors ir žinodavo, kad teks grumtis su gerokai stipresniais varžovais.

Šiuo metu kartais atrodo, kad rinktinė išeina į aikštelę jau pasmerkusi save pralaimėjimui. Todėl reikia bet kokia kaina bandyti motyvuoti žaidėjus, kad šie išėję į aikštę atiduotų visas jėgas. Matydami, kad žaidėjai kovoja dėl kiekvieno aikštės centimetro, sirgaliai tikrai nieko nesmerks net ir po pralaimėjimų.“

Valstybės parama ir aiški strategija

Buvęs ilgametis LFF viceprezidentas prabrėžė, kad Lietuvos futbolo problemas derėtų spręsti atidėjus emocijas į šoną.

„Klaidinga manyti, kad vienintelę tiesą žino tik LFF vadovai arba tik jų kritikai. Su tokiu požiūriu nieko nepasieksi. Futbolo vystymas yra visos futbolo bendruomenės reikalas. Todėl, pirmiausia, futbolo visuomenė turi apsispręsti dėl strateginių uždavinių ir būdų, kaip juos įgyvendinti.

Apmaudu, bet futbolo rinktinė šiuo metu, atrodo, yra vien visuomenės galvos skausmas. Tačiau norisi užduoti klausimą atsakingoms valstybės institucijoms, kiek Lietuvai yra svarbu ugdyti sveiką jaunąją kartą? Kiek norima investuoti į šalies reprezentaciją per futbolą ar kitas sporto šakas?

Didžiosios futbolo šalys turi futbolo vystymo valstybines programas. Viskas yra planuojama 10-20 metų į priekį. Nuo vaikų ir trenerių ugdymo iki infrastruktūros vystymo. Valstybės įsikišimas Lietuvos futbolui yra reikalingas kaip oras, nes mūsų šalies futbolo rinka yra per maža, kad pati išgyventų ir augtų iš savęs. Su valstybės parama, visa futbolo infrastruktūra augtų gerokai greičiau. Tuo pačiu ir rezultatai būtų pasiekti per trumpesnį laikotarpį“, - valstybės paramos svarbą akcentavo G. Babravičius.

Vilniaus „Žalgirio“ sėkmės istorija

Tikrai nebūtina žvalgytis vien tik į didžiųjų futbolo valstybių pavyzdžius. Savo sėkmės istoriją, anot G. Babravičiaus, turime ir patys.

„Vilniaus „Žalgiris“ pradėjo sunkų ir ilgą kelią aukštyn visiškai beviltiškoje situacijoje, kurio pozityvius rezultatus Lietuvoje matome jau šiandien, ir, tikėkimės, išvysime ir tarptautiniame lygyje. Jau dabar klubas ugdosi jaunuosius talentus, investuoja į infrastruktūrą. Vaikai turi gerus trenerius.

Tik pagalvokite, jei prie šios iniciatyvos prisidėtų valstybės parama, tada vaikų būtų galima pritraukti dar daugiau ir pasiekimai būtų dar geresni. Futbolo klubas „Žalgiris“ šiuo metu reprezentuoja Vilniaus miestą esant simbolinei Vilniaus miesto savivaldybės paramai.
Nepaisant to, Vilniaus „Žalgiris“ daro viską sistemiškai.

Svarbiausia, buvo aiškiai apsibrėžta, kad yra siekiama ilgalaikio rezultato. Tad tik LFF, valstybės ir savivaldybių ilgalaikė politika bei sistemingas požiūris gali duoti gerų rezultatų“, - pokalbyje su LFF apibendrino G. Babravičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kuklusis futbolo dievukas atvėrė kišenę – Messi įsigijo per 13 mln. eurų vertės lėktuvą (32)

Už futbolo aikštės kuklumu garsėjantis Argentinos rinktinės ir „Barcelona“ lyderis Lionelis...

„Copa Libertadores“ finale – „River Plate“ triumfas (6)

Prestižiškiausio Pietų Amerikos klubinio futbolo turnyro „ Copa Libertadores “ finalo...

Kukliame autsaiderių stadione – karštas vakaras „Real“ ekipai vos išnešė sveiką kailį

Ispanijos „La Liga“ čempionato 15-ame ture Madrido „Real“ svečiavosi kukliame Hueskos miesto...

Vartininkas Džiugas Bartkus apmaudžiai suklydo, bet vėliau ištaisė klaidą – pats mušė įvartį (4)

Nedažnai rungtynių metu atsiliekančios komandos vartų sargas skuba į pagalbą puolėjams, dar...

Trileriai Italijoje: raudonos kortelės nesukliudė „Cagliari“ ir „Sampdoria“ išplėšti lygiųjų

Šeštadienį Italijoje „Serie A“ čempionate sužaistos trejos rungtynės, visose pelnyta po...

Top naujienos

Motina dėl su buvusiu vyru gyvenančios dukros beldžiasi į tarnybų širdis: specialistai grėsmės nemato (8)

Buvusi žurnalisto Tomo Čyvo žmona Jurgita Motiejūnaitė kreipėsi į DELFI ir pateikė Vaiko...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (12)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

„Apačių“ prezidentas: ar šis titulas Skverneliui dar pasiekiamas? (51)

Pastaruoju metu, kilus vyriausybės krizei, premjeras Saulius Skvernelis , užuot gesinęs laužą,...

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (1397)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (50)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Priežastys, dėl kurių darbuotojai nusprendžia keisti darbą: dažniausiai – ne dėl algos (5)

Talentų lojalumas yra kritiškai svarbus organizacijos veiklos tęstinumui. Įmonės, prarasdamos...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (139)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Psichologas įvardijo dovanas, kurioms išleidžiama daugiausiai pinigų, bet mažiausiai džiugina jų gavėjus

Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas...

Jurga Klimaitė-Riebling nusivylė šventiniu Vilniumi: žinau, kodėl sostinės eglutė gavo į skudurus (57)

Šiemet kalėdinis laikotarpis daugeliui lietuvių sukėlė ne tik džiugias emocijas, bet ir...

Didelė dalis nežino, kad yra alergiški kasdien vartojamiems produktams: Unikauskas siūlo pasitikrinti patiems (10)

Tam tikru momentu savo gyvenime kiekvienas žmogus gali patirti jautrumą maistu, LRT TELEVIZIJOS...