- Jūsų karjeroje prasidėjo naujas etapas. Kaip sureagavote į „Lokomotiv“ pasiūlymą? Ar jis buvo netikėtas?
- „Lokomotiv“ yra vienas stipriausių Rusijos klubų ir galimybėmis čia dirbti nesimėtoma. Pasiūlymas man buvo netikėtas, nes pradėti trenerio karjerą nuo tokio žingsnio – didelė sėkmė. Tačiau tai kartu ir atsakomybė. Esu dėkingas likimui už suteiktą galimybę dirbti gerame klube kartu su puikiais specialistais ir pamatyti kaip funkcionuoja aukščiausio lygio futbolo ūkis.
Iki šiol į futbolą žiūrėjau kaip žaidėjas, dabar galėsiu pažvelgti kitu kampu, nors šioje sporto šakoje esu jau daugiau nei dvidešimt metų. Galiu pasakyti, kad žaidėjo požiūris į futbolą smarkiai skiriasi nuo trenerio požiūrio.
Pastarajam tenka daugiau atsakomybės, o būti aikštėje yra lengviau – praėjo treniruotė ir gali užsiimti kitais reikalais. Stratego dienotvarkė yra visiškai kitokia. Svarbu tinkamai organizuoti treniruočių procesą, nuolatos galvoti apie žaidimo schemas, futbolininkams aiškinti taktinius niuansus bei žiūrėti konkurentų rungtynes. Darbo labai daug, bet aš jį mėgstu ir jis man įdomus.
- Ar iki šiol galvojote apie trenerio karjerą?
- Be jokios abejonės. Mokiausi trenerių kursuose Lietuvoje ir JAV. Tačiau teorija labai skiriasi nuo realaus darbo. Galima perskaityti begalę knygų, nuolatos dalyvauti seminaruose, bet niekas nepakeis praktikos.
- Kokią trenerio licenciją turite?
- Aš jų turiu dvi. FIFA B licenciją ir amerikietišką B licenciją, atitinkančią europietišką A licenciją.
- Ar dažnai tekdavo bendrauti portugališkai?
- Tokių galimybių turėjau nemažai. Daugelyje komandų žaidžia brazilai ir su jais galima persimesti vienu kitu žodžiu.
- Kaip manote, ar gerai mokate portugalų kalbą?
- Tai man ne antra ir net ne trečia kalba. Aš geriau kalbu angliškai, rusiškai ir ispaniškai. Tačiau kol kas niekas mano vertėjavimu nesiskundė. Žaidėjai puikiai supranta, ką jiems sako treneris. Jo mintis aš perteikiu komandai ir ateityje tarpusavio supratimas tik gerės.
- Treniruojant Jose Couceiro Jums teko žaisti Lietuvos rinktinėje. Kokį įspūdį jis paliko?
- Jose yra stiprus treneris ir mėgsta kombinacinį futbolą. Žaidimas, kai kamuolys spiriamas toliau nuo vartų, nėra jo stilius. „Lokomotiv“ futbolininkai jau spėjo pajausti, kad akcentuojamas perdavimais pagrįstas ir agresyvus futbolas, greitas perėjimas iš gynybos į puolimą. Aišku, treneris Lietuvoje neturėjo tokio lygio meistrų, kurie atstovauja dabartiniam jo klubui, todėl mūsų rinktinei dažnai tekdavo taikytis prie varžovų. Tokiuose mačuose žaidimo modelis būdavo kitoks.
- Ar J. Couceiro daug davė Lietuvos rinktinės žaidimui?
- Taip. Mes įveikėme stiprią Rumunijos rinktinę, ko anksčiau nebuvome padarę, gerai kovojome mačuose su prancūzais. Lengva su mumis nebuvo niekam.
- Ar J. Couceiro pasitraukimas iš rinktinės jus nuvylė?
- Taip. Dauguma vaikinų nesuprato, kodėl jis išėjo. Lietuvoje liko pozityvūs atsiminimai apie portugalą.
- Ar nacionalinėje komandoje Jūs taip pat padėdavote vertėjauti?
- Taip, ir ne kartą. Todėl vertėjo patirties turiu.
- Kuo J. Couceiro įdomus kaip treneris?
- Jis labai mėgsta profesionalumą, kad viskas būtu aišku ir sudėliota į lentynėles. Žaidėjams jis suteikia maksimalią informaciją apie varžovus, kad aikštėje nebūtų siurprizų. Esminius dalykus treneris moka pasakyti trumpai ir aiškiai. Tai yra didelis privalumas.
