Pirmadienį Vilniuje prasidėjusią nacionalinės komandos pasiruošimo pasaulio čempionato atrankos rungtynėms stovyklą pasiekė LFF vidinių rietenų aidai.
E. Jankauskas prisipažino su auklėtiniais trumpai aptaręs pastarųjų mėnesių įvykius federacijoje.
Vis dėlto treneris nori, kad futbolininkai visą dėmesį koncentruotų į šeštadienį LFF stadione laukiantį slovakų iššūkį, ir ragina kitas mintis atidėti į šoną.
„Susitarėme, kad prieš svarbias rungtynes nekalbėsime apie dalykus, kurių patys gerai nežinome. Tam, kad nebūtume blogai interpretuoti, pasiūliau žaidėjams mažiau gilintis, komentuoti. Paprasčiausiai neturime užtektinai informacijos, kad susidarytume pagrįstą nuomonę. Nenorėčiau, kad ją formuotų gandai, informacijos nuotrupos viešojoje erdvėje. Todėl rekomendavau žaidėjams neapkrauti savęs šiais dalykais.
E. Eimontas ir visa federacija rinktinę palaikė, padėjo, kuo galėjo – kiek tai liečia logistiką, viešbučius, treniruočių sąlygas. Pavyzdžiui, prašymas ateinantį rudenį į Maltą keliauti užsakomuoju reisu buvo išgirstas, sprendžiamas. O kokios ten povandeninės srovės, geriau susilaikysiu ir nekalbėsiu to, ko nežinau. Liekame profesionalais ir dirbame savo darbą“, – kalbėjo E. Jankauskas.
Pakankamai daug sunkių užduočių komandos laukia ir aikštėje.
Praėjusį lapkritį Trnavoje lietuviai slovakams nusileido žeminančiu rezultatu 0:4.
Nors į Vilnių dėl geltonų kortelių neatvyks pirmąjį įvartį tuomet pelnęs puolėjas Adamas Nemecas, Slovakijos rinktinės vairininkas Janas Kozakas turi visus kitus pagrindinius savo ginklus, tokius kaip Marekas Hamšikas, Vladimiras Weissas, Robertas Makas, Martinas Škrtelis ar Peteris Pekarikas.
„Jie neteko pagrindinio puolėjo, bet pirmose tarpusavio rungtynėse puikiai parodė, kaip sugeba išnaudoti ir kitas erdves. Ši komanda turi planą „B“, „C“ ir „D“. Tąkart sustabdėme vienas slovakų puolimo kryptis, bet jie rado aplinkkelius ir vis tiek atakavo labai grėsmingai.
Rezultatas tada buvo šiek tiek neteisingas, nes mes irgi turėjome neblogų atakų, kurios galėjo pasibaigti įvarčiais. Be abejo, reikės žaisti tiksliau ir kokybiškiau, taip pat bus ir keletas naujų taktinių idėjų, skirtų išplėsti variantus atakuojant“, – žadėjo E. Jankauskas.
Jam pačiam suburti komandą tradiciškai sunkiau nei konkurentų vairininkams. Šįkart treneriui trūks diskvalifikuotų Egidijaus Vaitkūno ir Artūro Žulpos, tad permainos ekipos starto sudėtyje – neišvengiamos.
Gali būti ir vienas nepriverstinis pokytis. Antradienį į spaudos konferenciją su savimi E. Jankauskas atsivedė vartininką Emilijų Zubą. Pastarasis, kitaip nei ant atsarginių suolo „ADO Den Haag“ (Olandija) klube užstrigęs pagrindinis rinktinės vartų sargas Ernestas Šetkus, pastaruoju metu turėjo apsčiai žaidimo praktikos ir su Tel Avivo „Bnei Yehuda“ ekipa bei tautiečiu Nerijumi Valskiu neseniai džiaugėsi iškovota Izraelio taure.
„Tai ko gero sutapimas, – paklaustas, ar E. Zubo pasirodymas spaudos konferencijoje reiškia jo „paaukštinimą“ į starto sudėtį, juokėsi E. Jankauskas. – Dar laukia keletas dienų treniruočių, bus matyti. Neabejoju, kad bet kuris iš jų gins vartus gerai.“
Kitose aikštės vietose treneris pasirinkimo prabangos beveik neturi – atotrūkis tarp pagrindinių ir atsarginių žaidėjų gana ryškus. Net ir kalbant apie buksuojančio šalies čempiono Vilniaus „Žalgirio“, nelaimėjusio jau keturių dvikovų iš eilės, atstovus nacionalinėje ekipoje.
„Nerimo dėl žalgiriečių formos yra, – neslėpė E. Jankauskas. – Kyla minčių, kodėl tai yra, ypač prieš tokias svarbias rungtynes. Bet nebūna komandų, kurios visą sezoną žaistų be nuopuolių. Belieka tikėtis, kad žaidėjai yra profesionalai, rinktinėje susiims.“
Mačas tarp Lietuvos ir Slovakijos sostinės LFF stadione prasidės šeštadienį, 21.45 val.
