Tačiau tai tik neigiama pusė. O buvo ir teigiamų dalykų: pergalė paskutinę rungtynių minutę, Vytauto Lukšos ir Jurijaus Mamajevo gražiausi turų įvarčiai, pelnytos pergalės prieš „Šiaulius“, „Klaipėdos granitą“ ir „Dainavą“.
Dar daugiau. Teigiama pusė nusveria neigiamąją, nes turnyro lentelėje „Trakai“ užima trečią poziciją – t.y. laikosi to tikslo, kuris buvo iškeltas prieš sezoną.
„Čempionatas gana įdomus. Tai yra pirmas Lietuvos čempionatas, kurį aš taip įdėmiai stebiu, ir galiu pasakyti, kad buvau nustebęs tokia konkurencija. Išskyrus paskutines mūsų rungtynes, visos kitos galėjo pasibaigti kitaip negu baigėsi. Tai reiškia, kad visos komandos yra apylygės. Kalbant apie meistriškumą, irgi buvau nustebintas, nes visada galvojau, kad Lietuvos lygos lygis yra žemesnis“, - vertindamas pirmąjį ratą kalbėjo „Trakų“ vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.
- Žvilgtelkime į šviesiąją pirmojo rato pusę. Kuo labiausiai džiaugiatės?
- Tokioje lygoje, kai komandos yra apylygės, laimi tas, kuris sugeba tai greičiau įsisavinti, daugiau iškentėti, išbūti diskomforto zonoje. Kai komandos yra lygios, tu gali gerai žaisti 86 minutes, tačiau „išsijungsi“ dviems minutėms ir tave iš karto varžovas nubaus.
Pavyzdys - mūsų rungtynės su „Kruoja“: turėjom vienu žaidėju daugiau, jų vartuose stovėjo aikštės žaidėjas ir mes turėjome visas galimybes atakuoti. Tačiau padarėme klaidą ir mus nubaudė. Mums trūko susikaupimo, koncentracijos.
Kai komandų lygis vienodas, rungtynes laimi tas, kas laimi tas mažytes detales. Laimi tas, kas sugeba išlaikyti susikaupimą ir koncentraciją bei išvengti kvailų klaidų, kurias priešininkas gali išnaudoti.
A lygoje yra komandų, kurios žaidžia laukdamos varžovų klaidų ir tokia taktika pasiteisina. Tu bandai žaisti savo žaidimą, o kita komanda tau kartais leidžia tai daryti, kartais trukdo, tačiau ji visada laukia tavo klaidų.
- Kurios rungtynės pirmajame rate buvo išskirtiniausios?
- Matyt, taurės rungtynės su „Žalgiriu“. Mūsų tikslas yra toks, kad žaidime nesijaustų, jog žaidžiame su komanda, kuri yra neįveikiama. Tada nors ir pralaimėjome, tačiau tai įrodėme.
Taip, „Žalgiris“ yra stipresnis, bet tai nėra komanda, su kuria neįmanoma žaisti, prieš kurią išeini pralaimėjęs dar prieš rungtynių pradžią ar galvoji apie tai, kaip su ja sužaisti lygiosiomis.
Noriu, kad mano žaidėjai tai suprastų, jog į aikštę einam tik tam, kad laimėtumėm. Mums niekur nereikia lėkti, skubėti, kad būtinai įvartį įmuštumėme ketvirtą minutę. Lemiamas rezultatas gali būti pasiektas bet kada: tiek rungtynių pradžioje, tiek viduryje, tiek paskutinę minutę.
Yra toks dalykas kaip sportinė kantrybė, kai tu žaidi, kai tu susikaupęs, kai stengiesi išvengti klaidų ir bandai išlaukti varžovų klaidų. Visi klysta – futbolas yra klaidų sportas.
- Kuriose rungtynėse žaidėjai geriausiai atliko tai, ko jų prašėte prieš rungtynes?
- Tikrai esu patenkintas abejomis rungtynėmis su „Žalgiriu, iš dalies su „Atlantu“, su „Sūduva“. Nė viena komanda šiame čempionate neišvengia duobelių. Taip jau būna, kai komandų pajėgumas yra panašus.
Tiesiog kartais esi priverstas atiduoti iniciatyvą, tenka atsitraukti, todėl žiūrint iš visų taškų, šios rungtynės yra pozityviausios.
- Beveik nė vienų rungtynių neteko sužaisti ta pačia sudėtimi. Kiek tai apsunkino darbą?
- Taip beveik nebūna, kad viena sudėtimi žaistumei penkerias rungtynes iš eilės. Yra kortelės, yra traumos, ypač kai toks suspaustas mūsų tvarkaraštis. Tiesiog fiziškai būtų neįmanoma, kad visi žaidėjai žaistų visas rungtynes, todėl tokius čempionatus laimi ne tos komandos, kurios turi geriausią starto vienuoliktuką, o tos, kurios turi žaidėjų, galinčių tuos starto žaidėjus tinkamai pakeisti. Tarkim, jei tu turi tik dvylika žaidėjų, tai tą skylę anksčiau ar vėliau visi pamatys.
- Žiūrint į tolimesnį tvarkaraštį, atrodo, kad laukia smagi savaitė.
- Bus ką veikti. Šeštadienį laukia kelionė į Klaipėdą, o jau antradienį atsakomosios LFF taurės rungtynės su „Žalgiriu“. Turėsime nelengvą užduotį atstatyti jėgas per dvi dienas, tačiau mes privalome tai padaryti.
