Afrikos čempionais tapo Alžyro futbolininkai, kuriems laimėti leido vienintelis Baghdado Bounedjah įvartis antrąją minutę. Tūkstančiai alžyriečių šventė pergalę ne tik gimtinėje, bet ir Londono Trafalgaro aikštėje bei įvairiuose Prancūzijos miestuose – Paryžiuje, Marselyje, Lione.
Imigrantai iš Alžyro yra didžiausia Prancūzijos tautinė mažuma, o aktyviai saviškius futbolininkus palaikę sirgaliai Prancūzijoje kėlė neramumus viso čempionato metu – Paryžiaus centre buvo daužomi langai ir apiplėštos parduotuvės, Marselyje fanai turėjo būti nuraminti ašarinėmis dujomis.
Monpeljė mieste Alžyro pergalės šventimas pasibaigė tragiškai. Greitį viršijęs ir automobilio nesuvaldęs sirgalius partrenkė bei mirtinai sužalojo moterį. Sužeisti buvo ir be motinos likę du jos vaikai.
Dar iki Afrikos taurės finalo, Prancūzijoje iš viso buvo suimta apie 300 Alžyro rinktinės sirgalių.
Nors finalo rungtynių stebėjimui Prancūzijoje buvo sutelktos didesnės nei anksčiau policijos pajėgos, neramumų vėl nebuvo išvengta. Kaip ir anksčiau, šalyje žmones žalojo sirgalių pirotechnika, degė automobiliai.
Į šiuos įvykius reaguojantys Prancūzijos dešinieji politikai atnaujino debatus klausdami, ką reiškia būti prancūzu arba alžyriečiu. Nors iš Alžyro kilę prancūzai futbolo šventę laiko galimybe priminti savo kilmę, tai šalyje kelia vis didesnę įtampą.
Itin kritiškai apie Alžyro futbolo sirgalius atsiliepia viena pajėgiausių Prancūzijos partijų „Nacionalinis frontas“, kurios lyderė Marine Le Pen išplatino vaizdo įrašą, prašydama nutraukti agresiją. Alžyriečių veiksmus politikė pavadino pavojingais ir anti-prancūziškais.
„Tai nėra tik futbolo mėgėjų džiaugsmas. Tai yra jėgos demonstracijos, kurios nukreiptos prieš Prancūziją. Šios agresijos tikslas yra kelti valstybei spaudimą bei sunaikinti prancūzišką identitetą“, – buvo rašoma „Nacionalinio fronto“ pranešime.
Šiuo metu Prancūzijoje gyvena apie 4 milijonai iš Alžyro kilusių žmonių. Nors nemaža dalis turi dvigubą, arba vien tik Prancūzijos pilietybę, dešiniųjų pažiūrų politikas Nicolas Dupont-Aignanas šalies nacionalinės televizijos eteryje pareiškė, jog Alžyro futbolo gerbėjai turėtų sugrįžti į Alžyrą.
„Prancūzija jus priėmė, Prancūzija jus pamaitino, Prancūzija suteikė jums išsilavinimą ir jumis rūpinosi. Bet jei jums Alžyras yra svarbesnis už Prancūziją, tuomet sugrįžkite į Alžyrą“, – kalbėjo N. Dupont-Aignanas.
Kitas „Nacionalinio fronto“ politikas Julienas Odoul dar prieš Afrikos taurės pusfinalį netgi ragino prancūzus palaikyti ne Alžyrą, o Nigeriją, taip siekiant išvengti alžyriečių šventės.
Pusfinalyje pergalingą įvartį įmušęs Alžyro rinktinės lyderis Riyadas Mahrezas vėliau politiko įrašu pasidalino savo „Twitter“ paskyroje bei pareiškė, jog įvartį skiria būtent jam.
Alžyras buvo Prancūzijos kolonija 132 metus – iki nepriklausomybės karo 1962-aisiais, o tais laikais į šalį emigravusios alžyriečių šeimos turėjo didelę įtaką ir Prancūzijos futbolui.
Vienas geriausių visų laikų futbolininkų Zinedine'as Zidane'as gimė būtent migrantų iš Alžyro šeimoje.
Imigrantai sudarė ir pusę Prancūzijos rinktinės, kuri praėjusiais metais triumfavo pasaulio futbolo čempionate Rusijoje.
