Nors tai tebuvo draugiškos rungtynės, Eduardui Malofejevui jos tapo vienomis įsimintiniausių karjeroje.
1965 metais SSRS rinktinė sužaidė du kontrolinius susitikimus su tuomete pasaulio čempione Brazilija.
Iš pradžių Pele, Garrincha, Djalma Santosas ir kompanija apsilankė Maskvoje. Ant vejos jokio vargo „Selecao“ tuomet nepatyrė: dusyk kamuolį į tinklą siuntė Pele, vieną tikslų smūgį pridėjo Flavio Minuano, ir brazilai laimėjo 3:0.
Įdomesnės buvo atsakomosios rungtynės po kelių mėnesių Rio de Žaneire.
Legendiniame „Maracana“ stadione akistatą stebėjo 123 tūkst. žiūrovų. Savaime aišku, jiems labiausiai rūpėjo išvysti savus dievaičius, ir šeimininkai „torcidos“ nenuvylė.
Pirmas SSRS vartininką Levą Jašiną nuginklavo Gersonas, vėliau dar sykį pasižymėjo Pele.
Bet svečiams buvo likęs dar pusvalandis, per kurį netikėtai pavyko atgaivinti intrigą. Anatolijaus Baniševskio ir Slavos Metrevelio įvarčiai SSRS rinktinei atnešė garbingas lygiąsias 2:2.
E. Malofejevas komandos sugrįžimą stebėjo jau nuo atsarginių suolo – puolėjas iš Baltarusijos buvo pakeistas per pertrauką.
Nepaisant to, įspūdžiai iš „Maracana“ stadiono jam įsirėžė į atmintį visam gyvenimui – ir ne tik įspūdžiai.
Prieš rungtynes komandos apsikeitė dovanėlėmis. Kad viskas vyktų sklandžiau, buvo susitarta, jog šiomis apsimainys tuos pačius numerius turintys priešingų stovyklų atstovai. Pele marškinėlius ženklino skaičius 10 – kaip ir E. Malofejevo.
Tad tuometis Minsko „Dinamo“ žaidėjas iš futbolo karaliaus rankų gavo šveicarišką laikrodį.
Prabėgus dešimtmečiams E. Malofejevas žiniasklaidai yra pasakojęs, jog tebesaugo Pele dovaną. Tik laikrodis nustojęs eiti, kuomet žaisdamas prie jo nagus prikišo baltarusio anūkas.
SSRS rinktinėje E. Malofejevas sužaidė 40 rungtynių ir pelnė 6 įvarčius. Trys iš jų krito Anglijoje vykusiame 1966-ųjų pasaulio čempionate, kuriame Sovietų Sąjungos komanda užėmė ketvirtą vietą, aplenkdama sensacingai grupės barjero neįveikusius brazilus su Pele priešakyje.
Pakabinęs futbolo batelius ant vinies E. Malofejevas tapo treneriu ir 1984-1986 metais pats vadovavo SSRS ekipai. Nors pastaroji pelnė kelialapį į 1986-aisiais Meksikoje surengtas pasaulio pirmenybes, jų išvakarėse E. Malofejevą pakeitė legendinis ukrainietis Valerijus Lobanovskis.
O 2004-2007 metais Baltarusijos įžymybė darbavosi Vladimiro Romanovo futbolo imperijoje. Iš pradžių jis treniravo Lietuvos bankininko įsigytą Minsko MTZ-RIPO klubą, 2006-aisiais persikėlė į FBK „Kauną“ ir padėjo šiam susigrąžinti iš Panevėžio „Ekrano“ trumpam prarastą Lietuvos čempionų karūną.
Tiesa, Kaune E. Malofejevas praleido tik dalį sezono, mat netrukus buvo V. Romanovo išsiųstas į Edinburgo „Hearts“ (Škotija).
„Jis buvo įdomus žmogus ir treneris, mėgo bendrauti, pasikalbėti, užsimindavo ir apie senus laikus. Tik sunku dabar prisiminti tuos jo pasakojimus, rodos, kažkaip neįstrigo, kad būtų minėjęs Pele“, – Delfi sakė buvęs puolėjas Andrius Velička, klausęsis E. Malofejevo nurodymų tiek „Kaune“, tiek „Hearts“.
Praėjusią vasarą 80-metį atšventęs E. Malofejevas aktyvią trenerio karjerą baigė 2011-aisiais.
Primename, kad 82-ejų sulaukęs Pele mirė ligoninėje San Paule po ilgos kovos su vėžiu.
Jis yra vienintelis futbolininkas istorijoje, laimėjęs tris pasaulio čempionatus – 1958, 1962 ir 1970 metais. Per 21-erius metus trukusią karjerą brazilas įmušė rekordinius 1281 įvartį per 1363-ejas rungtynes.
Pele bus palaidotas antradienį Santoso mieste, kur 18 metų gynė „Santos“ klubo garbę.
Futbolo patriarchas žemiškąją kelionę baigė praėjus dvejiems metams po Diego Maradonos, su kuriuo buvo nuolat lyginamas diskusijose dėl visų laikų geriausiojo statuso, mirties. Argentinietis Anapilin iškeliavo būdamas 60 metų amžiaus.
Aikštėje futbolo genijų jėgos niekada nebuvo objektyviai patikrintos: Pele ir D. Maradona – skirtingų kartų žaidėjai, ir tarpusavyje susidūrė tik parodomuosiuose renginiuose jau baigę karjeras.
