44-erių metų vyras iš Mažeikių, per savo karjerą atstovavęs gimtojo miesto ROMAR, Klaipėdos „Atlanto“, Liepajos „Baltikos“, Šiaulių „Karedos“, Kauno FBK „Kauno“, Samaros „Krylja Sovetov“, Toljačio „Lada“, Vladikaukazo „Alanija“ ir Edinburgo „Heart“ klubams, įleido šaknis Samaroje, kur įkūrė sėkmingą verslą ir turi nuosavą viešbučių tinklą.
Pastarosiomis dienomis N. Barasa, Lietuvos rinktinės garbę gynęs 25 kartus ir pasižymėjęs 2 įvarčiais, davė išsamų interviu Rusijos sporto kanalui „Matč TV“, kuris priklauso „Gazprom-Media“ grupei.
„Mano žmona – iš čia. Vaikas gimė, namą nusipirkome. Samara iš karto priėmė mane ir nežadu iš čia niekur važiuoti“, – šypsodamasis pasakojo jis.
Tiesiai šviesiai paklaustas, ar laiko save rusu, N. Barasa nė nesudvejojo.
„Žinoma, kad taip, vienareikšmiškai. Patikėkite manimi, aš turiu, su kuo palyginti, esu ir Škotijoje gyvenęs. Rusijos žmonės labai nuoširdūs: jie arba priims ir apkabins, arba pasiųs ant trijų raidžių. Visai ne kaip Europoje , kur nei taip, nei taip. Mane čia priėmė ir dar išbučiavo“, – sakė verslininkas.
Jis atskleidė, kad sulaukia priekaištų iš tautiečių, jog gyvena Rusijoje, tačiau su geriausiais draugais ir toliau palaiko ryšį.
„Visko būna. Mes juk visi suprantame, kokia dabar situacija. Bet yra tie, su kuriais esu pažįstamas 20-30 metų. Tik nedidelis procentas jų nuo manęs nusisuko ir nutolo. O taip tai pasiskambiname, draugaujame – viskas gerai. Aš turiu savo gyvenimą, tad kam man kažko klausyti“, – dėstė N. Barasa.
„Jau gal 9-erius metus nebuvau Lietuvoje. Vasaras leidžiame čia, o žiemas – šiltuose kraštuose. Iš tikrųjų neseniai ir grįžome, poilsiavome, ilsėjomės užsienyje ir kaupėmės darbams.
Kai šeima šalia, nėra, ko liūdėti ar ilgėtis. Pirmaisiais metais taip, traukė atgal, anksčiau juk žaidžiau už rinktinę ir dažnai grįždavau į Lietuvą. Žinoma, kartais įdomu apsilankyti, pavalgyti nacionalinio patiekalo cepelinų. Bet šį tą iš lietuviškos virtuvės ir žmona pagamina.
Apskritai mano namas ir šeima yra čia. Rusija man davė tai, kas, bent jau aš taip manau, žmogui yra svarbiausia – šeimą. Vien dėl to aš jai esu labai dėkingas“, – tęsė jis.
Komentuodamas apie dabartinę padėtį ir Rusijos bei Lietuvos santykius N. Barasa apgailestavo, kad laikai taip pasikeitė ir jie subjuro.
„Ta propganada viską išpučia. Mano karjeros metais kiek lietuvių žaidė Rusijoje? Tikrai nemažai, sakykime taip. Ir visai tai, nepaisant to, kad Lietuva – labai maža šalis. Mane į nacionalinę rinktinę pakvietė tik tada, kai įsitvirtinau Rusijos čempionate.
Viską čia daro politikai, o buitiniame lygmenyje jokio negatyvo nėra. Mano laikais visi veržėsi ir norėjo čia patekti. Čia buvo kiti pinigai ir kitas lygis. O svarbiausias dalykas tas, kad Rusijoje buvo galima užsidirbti ir užsiimti bet kokia norima veikla“, – pridūrė N. Barasa.
