Ankstesni pasiūlymai netiko – pasiūlė dar kartą
Antradienį savivaldybė paskelbė pradėjusi parengiamąsias viešųjų pirkimų procedūras. Numatoma, kad rugsėjį bus paskelbtas stadiono projektavimo ir statybos darbų pirkimas konkurencinio dialogo būdu. Viešojo pirkimo konkurso laimėtojas turės suprojektuoti ir pastatyti naują futbolo stadioną, įrengti reikalingą stadionui infrastruktūrą bei perduoti visiškai įrengtą objektą savivaldybės nuosavybėn.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas DELFI patvirtino, kad miestas nori iš ŪBIG perimti aptriušusį „Žalgirio“ stadioną, vietoje kurio turėtų iškilti nauja, ne mažiau kaip 10 tūkst. vietų arena.
„Šiuo metu stadionas ir teritorija aplink jį priklauso ŪBIG, todėl jie yra padėties šeimininkai. Neturime kito varianto, kaip tik vesti derybas su savininkais. Jie nori ten išvystyti komercinius objektus, o mus domina stadiono atsiradimas ir kvartalo tarp Šeimyniškių, Rinktinės gatvių ir Neries upės sutvarkymas. Dabar tas kampas su griūvančiu stadionu bado akis ir nepuošia miesto centro“, – sakė R. Vaiginas.
Tiesa, miesto valdžia su stadiono savininkais derasi jau metus – nuo tada, kai mero regalijas susigrąžino Artūras Zuokas. Anot R. Vaigino, iš pradžių savivaldybė siūlė ŪBIG iškeisti „Žalgirio“ stadioną į kitus nekilnojamojo turto objektus Vilniaus mieste, vėliau sutiko atsiskaityti pinigais, tačiau sutarti dėl kainos nepavyko. Tuomet pasirinktas trečias kelias: pirkti jau pastatytą naują stadioną.
„Viską atliktų pati ŪBIG: griautų, statytų. Viskas būtų jų galvos skausmas. Derybos dėl tokio varianto jau pažengusios į priekį“, – tikino R. Vaiginas.
ŪBIG valdomos bendrovės „Žalgirio sporto arena“ vadovas Antanas Šiuša DELFI taip pat patvirtino, kad pokalbiuose su savivaldybe judama link sutarimo, bet detalesnės informacijos pasiūlė dar kiek palaukti.
Griautų ir statytų 3 metus
Projekto įgyvendinimas vilniečiams kainuotų maždaug 80-90 mln. litų. Vienos žiūrovo vietos įrengimo kaina naujame stadione neturėtų viršyti 8,6 tūkst. litų. Tiesa, išmokėti visą sumą savivaldybė planuoja ne greičiau nei per dešimt metų nuo darbų užbaigimo.
Konkurso sąlygose numatyta, kad stadiono įrengimo darbai turėtų būti atlikti ne ilgiau kaip per trejus metus.
„Šiaip jau norėtume, kad pastatyta būtų per dvejus metus, bet, žinoma, darbai yra didelės apimties“, – paklaustas, ar nustatytas realus terminas, sakė R. Vaiginas.
Primename, kad Vilniaus savivaldybės taryba ketinimus įsigyti UEFA ketvirtą kategoriją atitinkantį stadioną palaimino liepos pradžioje.
Pervertino jėgas
Ambicingus planus atgaivinti „Žalgirio“ stadioną ir aplink jį esančią 15 hektarų teritoriją anksčiau puoselėjo pati ŪBIG. Verslininko Vladimiro Romanovo valdoma grupė 2005-2008 metais skelbė konkursus kvartalo vystymo projektams, kurių įspūdingiausi buvo net 200 mln. eurų (apie 700 mln. litų) vertės. 2010 metais stadiono valdytojai gavo ir savivaldybės leidimą griauti areną. Tačiau įspūdingi užmojai baigėsi šnipštu.
R. Vaiginas neneigė, kad 2004 metais nusprendus parduoti „Žalgirio“ stadioną ir 99 metams išnuomoti valstybinę žemę ŪBIG buvo padaryta klaida.
„ŪBIG tuomet turėjo gerų norų, bet per dešimt metų niekas nevyko. Šiandien galime pasakyti, kad anuomet buvo padaryta klaida. Jei stadionas dabar priklausytų savivaldybei, visas būtų daug paprasčiau“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
„Žalgirio“ stadionas – vienas seniausių Lietuvoje, kurio statybos buvo užbaigtos 1950 metais. Šį sezoną jame rungtyniavo Vilniaus REO klubas, praėjusią savaitę sustabdęs savo veiklą.
