Per penkis UEFA Tautų lygos mačus penkis pralaimėjimus patyrę Edgaro Jankausko auklėtiniai nebeturi vilčių likti C divizione. Lietuviai antradienį baigs savo pasirodymą jame rungtynėmis išvykoje su Serbija.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos futbolo rinktinė neiškovojo nė vienos pergalės oficialiose rungtynėse. Per šį laikotarpį buvo pralaimėta net 11 iš 12 susitikimų, o vienintelės lygiosios išplėštos žaidžiant su Malta.

Po šeštadienio rungtynių N. Kesminas savo „Facebook“ paskyroje prabilo apie savo jausmus Lietuvos futbolui ir leido suprasti, kad pritaria žmonėms, teigiantiems, jog futbolas mūsų šalyje yra miręs.

N. Kesmino įrašas „Facebook“ tinkle:

„Komentatoriaus kabina. Ausinės. Ekrane – Rumunijos ir Lietuvos rungtynės. Kažką mechaniškai kalbi, o galvoje sukasi frazė iš senos sovietinės komedijos: „Kokia vis dėlto šlykštynė ta jūsų žuvis drebučiuose“.

Žuvis niekuo dėta. Kaip ir tie, į kuriuos žiūrėdamas galvoji apie žuvį ir drebučius. Žudyti norisi tuos, kurie atvedė lietuvišką futbolą iki tokios dabarties. Nusibodo rimtu veidu kalbėti apie tai, ko nėra taip, tarsi tai būtų. Taktikos, treneriai, traumos, InStato skaičiai. Jūs rimtai? Atsipeikėkite: gyvename laikais, kuriems labiausiai tinka ištrauka iš kažkurio Juozo Erlicko teksto: „Nėr jokio futbolo, gert mažiau reikia“.

Gerai, antradienį pasiimsime dar vieną įvarčių porciją Belgrade, 2018-ųjų rudens futbolo košmaras baigsis. Kai kurie jūsų sakote, kad tada galėsime lavinti savo nugalėtojų mentalitetą mušdami Gibraltarą ar San Mariną. Klausimas: ar jūs tikri, kad mes juos mušime?

Daugelis klausiate, ką daryti. Nežinau. Nieko turbūt. Čia rimtai. Jūsų kalbos apie socialines akcijas – zuikių dainos. Ligonio neišgydysi, jei jis pats nenori išgyti. O ligonis nenori.

Jie rėkia, kad myli futbolą. Netiesa. Dauguma jų myli save futbole. Arba futbolo pinigus savo piniginėje. Jeigu to nebeliks, jie į tą patį futbolą mėtys akmenis. Patikėkite žmogumi, kuris tame mėšle plaukioja tris dešimtmečius – bus būtent taip.

Ligonis liks komos būsenoje daugybę metų, nes pinigai iš Šveicarijos neleis jam mirti. O mes klausysime pasakų. Apie tai, kaip futbolo akademija parengė Vilių Piliukaitį, kuris: pirma – dar net netapo žaidėju; antra – vienintelis akademijos nuopelnas tas, kad metams apgyvendino gabų vaikį Kaune ir suteikė jam progą žaisti pirmoje lygoje; trečia – kur, po velnių, kiti Viliai Piliukaičiai, daugiau nei dešimtmetį, nesikeikiant, juos rengiate? Arba kur pinigai, už kuriuos Piliukaičiai turėjo būti parengti?

Dar pasakų? Ar verta?

Mylėjau šitą sportą, kol Lietuvoje jis buvo gyvas. Dabar lieka mylėti lavoną. Moralinė nekrofilija – kas galėjo pagalvoti? Tarsi gyventum Edgaro Allano Poe romanuose arba Stanley Kubricko filmuose. Bet, kita vertus, „Prisukamas apelsinas“ nėra slogesnis reginys už dabartinės Lietuvos futbolo rinktinės žaidimą.

Ir... Kokia vis dėlto šlykštynė ta jūsų žuvis drebučiuose“, – rašė N. Kesminas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (59)