- Kaip vertinate pasibaigusį sezoną?
- Buvo labai geras antras ratas, kai turėjome labai gerą šešerių rungtynių, iš kurių penkias laimėjome ir kartą sužaidėm lygiosiomis, atkarpą. O vasaros pertrauka mums antrus metus iš eilės „davė per galvą“ - įkritome į duobę ir praradome labai daug taškų.
Apmaudžiai praleidome į priekį ir „Šiaulius“, ir (Pakruojo) „Kruoją“. Iš kitos pusės žiūrint, komandoje yra tam tikras stabilumas - praėjusiais metais iš dešimties komandų buvome šešti, šiemet iš dvylikos taip pat šešti. Pats čempionatas buvo apylygis, kai kiekvienas gali nugalėti kiekvieną.
Mes įveikėme (Marijampolės) „Sūduvą“, tą patį padarė ir (Kauno FBK) „Kaunas“. Tokių netikėtumų buvo labai daug. Baigiantis sezonui pataisėme padėtį, tačiau iki tol buvo apmaudūs taškų praradimai su „Kaunu“ ir „Mažeikiais“, pralaimėjimas „Kruojai“. Sezono pradžioje namie pralaimėjome Alytaus „Dainavai“, „Mažeikiams“. Tokie praradimai ir užkirto mums kelią į aukštesnę vietą.
-Kas lėmė, kad komanda pirmame rate surinko 12 taškų, antrame - 21, o trečiame - vėl tik 13?
- Sunku pasakyti. Buvo didelės pertraukos, kai dėl rinktinės rungtynių tekdavo praktiškai iš naujo pradėti pasiruošimą. Sunku buvo atitaikyti ritmą, ypač jaunai komandai. Jauni futbolininkai gali sužaisti vieną - dvejas rungtynes labai gerai, o vėliau tris žaisti blogiau nei gali. Būtent per pertraukas mūsų žaidimas ir išsiderindavo. Mums pritrūko stabilumo. Iškritus Anatolijui Ostapui, neturėjome žaidėjo - vedlio. Komanda stengėsi, tačiau neturėjome lyderio.
Šiemet neįprastai daug klaidų padarė vartininkai. Igoris Spiridonovas - patyręs žaidėjas ir turėjo anksčiau pasakyti, kad yra traumuotas ir negali žaisti. Dėl to apmaudžiai pralaimėjome ir tiems patiems „Mažeikiams“, kai praleidome įvartį, kurio nebuvo galima praleisti. Pralaimėjome rungtynes žaisdami praktiškai į vienus vartus.
Tiek šiais metais, tiek praėjusiais buvo tragiškas progų išnaudojimas. Kad ir su „Kruoja“ trečiame rate - išlyginome rezultatą, turėjome daugybę progų, o praleidome patys. Praktiškai vienintelės rungtynės, kai neturėjome progų - paskutinė dvikova Kaune. Kitose dvikovose, net ir su stipriais priešininkais, turėjome tokių progų, kai atrodė neįmanoma neįmušti.
- Kaip vertinate pasirodymą LFF taurės turnyre ir Europos lygoje?
Taurės finale komanda sužaidė labai gerai, parodė, kokios iš tikrųjų yra komandos galimybės. Tai, kad mums finale nepasisekė, lėmė daug įvairių aplinkybių. Patys išsigandome, kad prieš tokį priešininką jau rungtynių pradžioje pirmaujame 2:0. Vėliau padarėme dvi apmaudžias klaidas, o pratęsime teisėjas neskyrė į varžovų vartus šimtaprocentinio vienuolikos metrų baudinio. Ką padarysi - yra kaip yra. Tik gaila vaikinų, kurie galėjo įsirašyti į istoriją, nes yra skirtumas tarp finalo dalyvio ir taurės laimėtojo.
Europos lygoje pamatėme, koks yra skirtumas tarp lygų ir tarp komandų. Priešininkas buvo visa galva aukštesnis. Be to, pirmose rungtynėse prastai sužaidė vartininkas. Praleidome smūgius iš tokių vietų, kur praktiškai vartininkas neturi teisės praleisti. Visiems pasitaiko blogų dienų.
- Jei lygintume 2010 metų ir šio sezono „Bangą“, kuri Jūsų nuomone buvo pajėgesnė?
- Sunku pasakyti. Manau, kad šiemet turėjome geresnių galimybių užimti aukštesnę vietą. Iš kitos pusės, praėjusiais metais tie patys Gvidas Juška ir Aurimas Staponka buvo labai geros formos, vedė komandą į priekį. Šiemet pasistiprinome, bet nelabai kas pavyko. Aurelijus grįžo traumuotas, ilgai nežaidęs. Reikėjo ilgesnio pasiruošimo.
-Kas šių metų „Bangoje“ maloniai nustebino?
Mantas Gudauskas, Mikas Kura ir Andrius Lipskis. Kai komandai buvo sunkus periodas pirmame rate, praktiškai vienas A. Lipskis vedė komandą į priekį. Kai susižeidė abu pagrindiniai vartininkai, labai gerai į komandą įsiliejo Vitalijus Myrnas. Stabiliai visą sezoną žaidė Deivydas Padaigis ir Karolis Urbaitis.
Maloniai nustebino Mindaugas Bitinas. Gaila, kad sezono pabaigoje patyrė traumą. Taurės rungtynėse, paskutiniame ture su „Klaipėda“ nustebino Andrius Marcinkevičius. Tai - potencialą turintis futbolininkas. Greitas, eina ten, kur priešininkui „skauda“. Puolėjui nėra būtina suklaidinti penkis žaidėjus, jam reikia stovėti ten, kur kamuolys atšoka. Įvartis lieka įvarčiu - ar iš trisdešimties metrų, ar iš metro jšį įmuši.
Gal tik puolimo grandyje neturėjom aiškaus lyderio. Kiekvieną kartą kaip loterija - ar Ignas Bagdonas, ar Gytis Gailius.
-Kokie A. Narbekovo ateities planai?
Yra ne vienas klubas, kuriame galima atsirasti. Pailsėsiu, o po to žiūrėsime. Ateina žiema, reikia susidėlioti savo mintis, apmąstyti kitą sezoną, daryti išvadas iš to, ką šiemet padarėme gerai ar blogai, ir žiūrėti į priekį.
-Kokia tikimybė, kad liksite ir trečią sezoną Gargžduose?
- Jokios.
-Ką norėtumėte pasakyti pabaigai?
- Norėčiau padėkoti fanams, kurie negailėjo laiko ir lėšų ir keliavo visur su komanda. Kartu su komanda nutarėme padėkoti fanams ir padovanojome kelionę į taurės rungtynes su (Vilniaus) „Žalgiriu“. Tai buvo gražus komandos gestas, nes fanai - žmonės, kurie mus visur palaikė. Tas ryšys tarp komandos ir sirgalių iš tikrųjų turi būti stiprus, kadangi visi einame tuo pačiu keliu, norime to paties. Tikiuosi, kad ir ateityje taip bus.
