– Žydrūnai, Futbolo.TV sveikina jubiliejaus proga. Kaip švęsi?
– Kažkur draugų kompanijoje. Šiuo metu esu gimtajame Alytuje, tai, greičiausiai, šventimas čia ir vyks.
– Ko palinkėtum sau?
– Kad viską, ko reikia, turiu. Galbūt labiausiai sau linkėčiau sveikatos ir kad sektųsi stovint vartuose.
– 30 metų – daug ar mažai?
– Kai pagalvoju - daug. Tačiau jaučiuosi kaip nedaug (juokiasi – aut. past.).
– Vadinasi, įkopęs į ketvirtą dešimtį, apie karjeros pabaigą dar negalvoji?
– Ne, kol būsiu kažkam reikalingas, tikrai žaisiu. Jei jausiu, kad nebereikalingas – pasitrauksiu. Juo labiau, kad dabar viskas kitaip, nei buvo anksčiau – patirties tikrai daugiau.
Išsinarino petį
– Vis dėlto, nuotaikos nėra tokios džiugios, kokios galėtų būti – nežaisi birželio 7-ą vyksiančių 2014 metų pasaulio čempionato atrankos rungtynių su Graikija. Kodėl?
– Išsinarinau petį, tad į aikštę išbėgti negalėsiu. Nieko nepadarysi... Reikės gydytis, gerai pailsėti ir ruoštis kitoms rungtynės. Tačiau privalau dirbti ir toliau. Negaliu, o ir dar nenoriu sustoti.
– Bus kas tave pakeis?
– Žinoma! Paskutinėse rungtynėse su Slovakijos rinktine mane pakeitė Giedrius Arlauskis. Lenkijoje Emilijus Zubas daro stebuklus – apie jį labai geri atsiliepimai.
– Kaip vertinti dabartinę mūsų padėtį atrankos grupėje?
– Kol yra matematinių šansų užimti vieną iš dviejų pirmų vietų, reikia stengtis daryti viską. Privalome rinkti taškus. Tačiau turime žaisti protingai. Negalime per daug atakuoti. Būtų gerai, kad ir sėkmė mus lydėtų. Manau, viskas bus gerai.
– Kada planuoji grįžti į aikštę?
– Trauma nėra labai rimta. Negalėsiu žaisti apie mėnesį. Tai – nedidelė bėda, nes šiuo metu atostogauju. „Gaziantepspor“ klubas į treniruočių stovyklą renkasi liepos pradžioje.
– Vadinasi, dėl rugsėjo 6-ą vyksiančios Lietuvos rinktinės dvikovos su latviais galime būti ramūs...
– Tai aišku! Jei būsiu reikalingas, tikrai žaisiu.
Liks Turkijoje
– „Gaziantepspor“ klubas Turkijos lygoje užėmė 10-ą vietą. Kaip vertini praėjusį sezoną?
– Neblogas. Tačiau, tuo pačiu, ir nieko ypatingo. Stebuklų nedariau. Džiugu tai, kad daug rungtyniavau. Prieš pusę metų buvau patyręs traumą – susilaužęs pirštą. Tačiau, vertinant apskritai, yra buvę ir prastesnių sezonų. Dabar svarbiausia – dirbti, dirbti bei dar kartą dirbti. Žinoma, ir tikėtis, kad viskas bus gerai.
– Šiemet su tavimi rungtyniavo ir Darvydas Šernas. Kaip sekėsi jam?
– Puikiai. Įmušė šešis įvarčius. Tai – geriausias ne tik naujokų, bet ir visų komandos futbolininkų rezultatas antrame rate. Treneriai labai patenkinti Darvydo žaidimu. Aš tai pat džiaugiuosi už jį. Darvydas komandai padėjo likti lygoje. Taigi jo pasirodymą vertinu tik gerai.
– Ko gero, kai Darvydas atvyko, ir tau pačiam buvo smagiau...
– Žinoma. Kartu buvome visur: tiek treniruotėse, tiek už aikštės ribų.
– Koks Turkijos čempionato lygis?
– Geras. Galbūt daugiau pasakytų Darvydas. Aš Turkijoje žaidžiau trečius metus. Man ten viskas patinka, šeimai taip pat. Oro sąlygos geros. Tiesa vasaromis labai šilta – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių. Galbūt man, kaip vartininkui, lengviau, nes tiek daug bėgioti nereikia. Tačiau svarbiausia – gerai žaisti. Tuomet nieko netrūksta.
– Ar „Gaziantepspor“ klube žaisi ir kitą sezoną?
– Mano kontraktas galioja dar trejus metus. Jei laikys ekipoje, pasitikės, būsiu laimingas.
– Konkurencija komandoje didelė?
– Visose tokio lygio ekipose yra konkurencija. Stengiuosi rungtyniauti taip, kaip moku, galiu, padaryti tai, ką reikia. Jau nebesu jaunas, suprantu, kad nereikia nuleisti rankų, jei nesiseka.
Palaiko „Dainavą“
– Šeštadienį – Čempionų lygos finalas, kuriame susitiks dvi Vokietijos komandos – Miuncheno „Bayern“ ir Dortmundo „Borussia“. Kas nugalės?
– „Bayern“. Ši komanda pasirodė tikrai gerai. Taigi, ko gero, kalbant apie jų sėkmę, niekam klausimų nekyla. „Borussia“ ekipa laimėtų nebent tada, jei ją lydėtų sėkmė.
– Kokį įspūdį palieka šio sezono Lietuvos „A lyga“?
– Turiu per mažai laiko, kad ją stebėčiau. Ir užsiėmęs esu, ir į treniruotes reikia vykti. Be to, lietuviškos televizijos neturiu. Įsijungiu, pasižiūriu Futbolo.TV, bet ne po kiekvieno turo. Dažniau stebiu Turkijos lygos, kurioje rungtyniauju, mačus.
– Lietuvoje palaikai gimtojo miesto „Dainavą“?
– Tai aišku. Svarbiausia – palaikyti. Vienais metais sekasi geriau, kitais – blogiau. Tačiau, esu tikras, kad „Dainava“ savo dar parodys.
