Koją ant „Formulės 1“ akceleratoriaus statantis Mickas Schumacheris į apyvartą grąžina pavardę, kuri milijonams žmonių buvo ir tebėra žiedinių lenktynių sinonimas. Bet 21-erių vokietis – tik garsiausias iš būrio buvusių pilotų atžalų, pasukusių tėvų ir senelių pėdomis. „Formulė 1“ visuomet buvo šeimyninis verslas. Ir jeigu tik George'as R. R. Martinas automobilių sportu būtų domėjęsis labiau nei viduramžiais, jis būtų parašęs ne „Ledo ir ugnies“, o „Variklių ir padangų giesmę“.
Garsi pavardė, platus pažinčių tinklas, asmeniniai rėmėjai ar tiesiog gili nuosava kišenė – automobilių sporte yra daug faktorių, kurie ne ką mažiau svarbūs nei abejonių nepaliekantys vairavimo įgūdžiai ir techninių žinių bagažas.
Kaip pasaulyje yra daugiau nei viena spalva, taip ir „Formulėje 1“ sėkmę paprastai lemia palanki šių sąlygų kombinacija.
Joks sutapimas, kad praeityje F1 kelius ir klystkelius jau išvažinėjusių lenktynininkų vaikams neretai pavyksta pratęsti šeimos tradicijas.
