2005 ir 2006 metais su geltonu ir žydru „Renault“ titulus rinkęs F. Alonso davė interviu užsienio žiniasklaidai, kuriame pasakojo ne tik apie lenktynes.
– Pasikeitus „Formulės 1“ vadovybei, čempionatas pasidarė atviresnis. Pavyzdžiui, šiemet sirgaliams pirmą kartą parodė video iš pilotų pasitarimo, anksčiau buvusio uždaro renginio. Kaip vertinate įvykusias permainas?
– Aš įsitikinęs, kad „Formulė 1“ turi kuo labiau priartėti prie sirgalių. Galime parodyti gerbėjams daugiau, ne tik lenktynių transliacijas – šaunu, kad pradėjome tai daryti. Nemanau, kad dėl to lenktynininkai taps atsargesni. Galų gale, jei turime klausimą, vis tiek jį užduosime – nepriklausomai nuo to, ar mus filmuoja, ar ne.
– Pasakykite tris dabartinės „Formulės 1“ lenktynininkus, su kuriais jums įdomiausia ir smagiausia lenktyniauti trasoje.
– Man patinka rungtis su Carlosu Sainzu. Jis, kaip ir aš, ispanas, mūsų puikūs santykiai, mes visada pagarbiai vienas su kitu elgiamės trasoje, net kai kova pasidaro įtempta. Taip pat Danielis Ricciardo. Kaip lenktynininkas jis labai agresyvus, bet labai pagarbiai elgiasi su varžovais. Trečias... Na, turbūt Lewisas Hamiltonas. Visada šaunu būti pelotone ir rungtis su Lewisu.
– Jei galėtume varžytis trasoje dvikovoje su savimi prieš 15 metų, su tuo F. Alonsu, kuris neseniai atėjo į „Formulę 1“ ir kuriam ką tik sukako 20 metų, kas laimėtų?
– Laimėtų dabartinis Fernando. Jaunas Fernando buvo greitas, agresyvus, bet darė klaidelių. Jis neturėjo žinių, kurių turiu dabar – kaip taupyti degalus, kaip nuolat palaikyti optimalią padangų temperatūrą, kaip išsirinkti geriausią laiką sustojimams. Su kiekvienu sezonu sužinai kažką naujo ir tampi geresniu lenktynininku.
– Gegužę debiutavote maratone „Indi-500“ ir netgi kurį laiką pirmavote lenktynėse. Ar atsimenate tikslų skaičių ratų, kuriuos važiavote, užimdamas pirmą poziciją šiose lenktynėse?
– Žinoma – 27 ratus.
– Praėjus savaitei po „Indi-500“, kur pilotai suka tik į kairę, jums teko grįžti į „Formulę-1“, kur yra įvairiausių viražų...
– Taip, tai buvo didelė permaina. Prieš startuodamas „Indi-500“ lenktynėse, važiavau daug bandomųjų ratų, kad priprasčiau prie man neįprastų mašinų. Maniau, grįžtant atgal į „Formulę 1“ šito neprireiks, juk iš esmės grįžau į čempionatą, kuriame praleidau pastaruosius 16 metų. Bet paaiškėjo, kad spėjau prisitaikyti prie „Indi-500“, taigi pirmus 10 ratų prie „Formulės 1“ bolido vairo jaučiausi labai keistai. Sėdi žemai, vairas kitoks, pedalai ne ten – visa mašina atrodo nepažįstama. Maniau, man teks pratintis prie automobilio tik vieną kartą – „Indi-500“. Paaiškėjo, kad „Formulei 1“ irgi reikėjo tam tikro adaptavimosi.
– Lenktynėse Kanadoje matėme, kaip po distancijos pakilote į tribūną pas sirgalius. Ar „Indi-500“ taip jus paveikė?
– Ne, tai nesusiję. Kai Monrealyje sustojau kelkraštyje ir pamačiau didžiulę minią tribūnoje, nusprendžiau, kad bus neteisinga sėsti ant motorolerio ir nuvažiuoti. Norėjau mesti į minią pirštines, bet tiesiog nepavyko numesti jų iki sirgalių, taigi pakilau į tribūną pas gerbėjus. Netgi norėjau iš ten pažiūrėti lenktynių pabaigą, bet tuo metu iki finišo buvo likę tik du ratai, taigi nebuvo didelės prasmės žiūrėti.
– Ar kada žiūrėjote lenktynes iš tribūnos?
– Ne, niekada.
– Kokioje sporto šakoje esate sirgalius?
– Man patinka daug sporto šakų. Patinka dviračių lenktynės. Taip pat stebiu futbolą, tenisą, man patinka krepšinis, žiūriu NBA.
– Kada paskutinį kartą kaip žiūrovas dalyvavote kokiame nors sporto renginyje?
– Prieš devynis mėnesius Madride – futbolo rungtynėse, kuriose žaidė Madrido „Real“.
– Kam išleidote pirmą atlyginimą „Formulėje 1“?
– Jei atvirai, neatsimenu. Vargu ar tai buvo kas brangaus – aš ne toks žmogus, kuris perka brangias jachtas ar lėktuvus. Net automobilių neperku – viskas, kas stovi mano garaže, padovanota kompanijų ir rėmėjų, su kuriais bendradarbiavau. Dabar važinėju automobiliu, kurį man skyrė komanda – šis automobilis man net nepriklauso. Galėjau išleisti pirmą atlyginimą automobiliukui su radijo valdymu. Jos man visada patiko, man patinka modeliai su pultu.
