Monzos trasa yra pati greičiausia visame „Formulės-1“ kalendoriuje, o šiemet dėl mažesnės automobilių prispaudžiamosios galios maksimalus greitis čia gali pasiekti net ir 360 km/val. ribą. Pasirinktos strategijos čia bus labai svarbios.
Kuomet lenktynininkai važiuoja per ilgą sustojimo juostą, kiti pilotai lekia šalia per trasą labai dideliu greičiu. Monzoje labai lengva prarasti daug pozicijų dėl neteisingų strateginių sprendimų.
Paprastai lenktynės Monzoje vyksta su vienu sustojimu, tačiau šiemet „Pirelli“ ėmėsi priemonių, kad sustojimų skaičius būtų padidintas, bet dėl labai aukštos padangų temperatūros, esant dideliam greičiui, jie neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik į Italiją atvežti du pačius kiečiausius padangų mišinius.
Todėl, matyt, kad vienas sustojimas bus pats optimaliausias variantas daugumai komandų. Daug kas išsispręs penktadienį, kai komandos įvertins padangų resursą ir jų efektyvumą, bet net ir vienas sustojimas paliks savotišką laisvę. Daug kas priklausys nuo to, su kokiomis padangomis bus startuojama ir kada padangos bus keičiamos.
2012 metais Sergio Perezas iš 12 vietos sugebėjo nusigauti iki antros vien dėl drąsios strategijos. Jis startavo su pačiomis kiečiausiomis padangomis, nuvažiavo ilgą pirmą atkarpą, o po to perėjo prie minkštesnių. Distancijos pabaigoje daugelis varžovų prarado greitį dėl nusidėvėjusių padangų, o S. Perezas uždirbo prizinę vietą „Sauber“ komandai.
Padangų dėvėjimasis Monzoje nėra labai didelis, kadangi trasoje praktiškai nėra labai greitų posūkių, kurie apkrauna padangas. Trasa susideda iš ilgų, tarpusavyje sujungtų tiesiųjų. Tradiciniai čia yra tik trys posūkiai – su „Lesmo“ ir „Parabolica“.
Su lenkimais Monzoje problemų nebūna, bet DRS įtaka nėra labai didelė dėl minimalios prispaudžiamosios jėgos, dėl to, keičiant galinio sparno padėtį, priešpriešinis pasipriešinimas sumažėja nedaug. Viena iš esminių problemų, kurią teks išspręsti komandoms, surasti kompromisą reguliuojant DRS elementus, kad ilgose tiesiosiose variklis neatsiremtų į sūkių ribotuvą. Šiemet komandos naudoja ir aštuntą pavarą ir stengsis sureguliuoti pavarų perdavimo skaičius taip, kad būtų galima pasiekti kuo didesnį greitį.
Trasos ypatumai
Monza. 53 ratai po 5,793 km = 306,72 km. Vidutinis greitis – 247 km/val. Istorinė trasa karališkame parke. Aerodinamika reguliuojama mažai prispaudžiamajai jėgai. Maksimalus greitis – 360 km/val. su DRS sistema. Su visiškai nuspaustu akseleratoriumi nuvažiuojama 74 proc. rato. Stabdymo laikas – 11 proc. rato. 6 stabdymo zonos, stabdžių dėvėjimasis – didelis. Laikas, reikalingas sustojimui boksuose – 25 sek.
Jėgų išsidėstymas
Italijos GP lenktynės – 13-as 2014 metų čempionato etapas. Sezono eigoje, kai jame dominuoja „Mercedes“ komanda, trys pergales yra iškovojęs Danielis Ricciardo iš „Red Bull“, tarp kurių ir Kanados trasoje, kur taip pat reikia nedidelės prispaudžiamosios jėgos. Per dvejas paskutines lenktynes D. Ricciardo lyderiu buvo net 68 ratus, tuo metu Nico Rosbergas ir Lewisas Hamiltonas kartu pirmavo tik 27 ratus.
„Williams“ automobiliai yra efektyvūs, žiūrint iš minimalaus priešpriešinio pasipriešinimo taško ir turėtų būti labai stiprūs Italijoje. „Red Bull“ komanda niekada negalėjo pasigirti labai dideliu maksimaliu greičiu, bet laimėjo lenktynes Italijoje 2011 ir 2013 metais dėl labai gerai suderinto automobilio, kuris Sebastianui Vetteliui suteikdavo pranašumą įsibėgėjant. Iš dabartinių lenktynininkų tik trys yra nugalėję Italijos trasoje. S. Vettelis pergalę čia šventė tris kartus, Fernando Alonso – du, vieną kartą laimėjo L. Hamiltonas.
Oro prognozė
Savaitgalis žada būti šiltas, 27 - 29 laipsnių temperatūra ir 40 proc. lietaus tikimybe šeštadienį.
Padangos ir kiti faktoriai
„Pirelli“ šiam etapui pasirinko kietąsias (oranžines) ir vidutines (baltas) padangas. Tokie padangų deriniai buvo naudojami Malaizijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Padangų dėvėjimasis Monzoje nėra labai didelis, trasos konfigūracija turi tik vieną posūkį, kur padangos smarkiai dėvisi. Tai – „Parabolica“. Turint galvoje, kad dėl mažos prispaudžiamosios jėgos automobiliai dažnai slidinės, ypač įsibėgėjant, tai turės įtakos padangų degradacijai.
Viename iš rimčiausių stabdymo taškų, kai prieš pirmą posūkį mašinos greitį nuo 360 km/val. mažina iki 70 km/val., esant mažam prispaudimo lygiui, labai lengva suklysti ir užblokuoti ratą, o tai labai gadins padangas. Dar viena galima problema – dėl labai smarkaus rato sukimosi, esant dideliam greičiui, prie 300 km/val. greičio vidinėje padangos dalyje gali susidaryti guzai. Komandos taip pat turės atsižvelgti į asfalto temperatūrų Monzoje kaitą. Rudenį trasa labai greitai atvėsta, kai dangų užtraukia debesys ir labai greitai įkaista pasirodžius saulei.
Galimų sustojimų skaičius
Esminis faktorius norint pasirinkti vieno sustojimo taktiką Monzoje, ilgas pravažiavimas per techninio sustojimo juostą, kur pilotai praranda apie 25 sek., o tuo metu varžovai važiuoja labai dideliu greičiu.
Pernai dauguma pilotų rinkosi vieno sustojimo taktiką. Skirtumas tarp skirtingų padangų sudėčių greičio leidžia daryti prielaidą, kad dauguma pilotų, startuosiančių už pirmo dešimtuko, iš pradžių rinksis kiečiausias padangas, nuvažiuos ilgą pirmą atkarpą, o maždaug 24 rate pereis prie greitesnių vidutinio kietumo padangų ir turės progą atakuoti.
Beje, renkantis dviejų sustojimų taktiką, reikės tiksliai apskaičiuoti padangų keitimų laiką, be to, tai duotų greičio pranašumą, ypač lenktynių pabaigoje, nes važiuojantys vieno sustojimo režimu, varžybų pabaigoje turės problemų su padangomis.
Saugos automobilio tikimybė
Saugos automobilio išvažiavimo tikimybė Monzoje yra labai maža – 43 proc. arba 0,4 karto per lenktynes.
Daugiau F-1 naujienų skaitykite čia.
