36 lenktynių rate K. Raikkonenas antrą kartą pasuko į techninio aptarnavimo juostą. Mechanikams sunkiai sekėsi keisti galinį kairį ratą, kurio nepavyko atsukti.
Suomiui buvo įjungta žalia šviesa ir jis „šovė“ į priekį, partrenkdamas F. Cigarini. Nukentėjęs mechanikas rankose laikė būtent tą ratą, kuris turėjo būti uždėtas ant automobilio.
Vyras gavo itin sunkią traumą, koja lūžo dviejose vietose. K. Raikkonenui komanda liepė sustoti, tai padaręs suomis iš karto patraukė į garažus. Socialiniuose tinkluose po šio epizodo Ledinio pravardę turintis Kimi buvo pavadintas beširdžiu.
Anot „F-1“ gerbėjų, K. Raikkonenas turėjo prieiti prie sužeistojo ir bent jau pasiteirauti, kas nutiko. Nematyti, kas nutiko, jis negalėjo, nes prie mechaniko jau skubėjo medikų brigada.
„Viskas, ką galiu pasakyti – pajudėjau tik tuomet, kai pamačiau žalią šviesą. Negalėjau net įsivaizduoti, kad kažkas negerai su kairiuoju ratu, – sakė K. Raikkonenas. – Tuomet pamačiau, kad kažkas sužeistas ir, kaip ir buvo liepta komandos, sustojau. Gaila, kažkas vyko negerai ir turime išsiaiškinti, kas“.
Po pergalės S. Vettelis siuntė linkėjimus mechanikui ir tikino, kad šio sveikata svarbiau netgi už pergalę.
Po incidento FIA (Tarptautinė automobilių federacija) skyrė „Ferrari“ komandai 50 tūkst. eurų baudą dėl saugumo taisyklių nesilaikymo.
Daugelis „F-1“ gerbėjų tokia menka bausmė papiktino – palyginus su padaryta žala mechanikui tai yra niekai. Sirgaliai taip pat siūlo 50 tūkst. pervesti ne FIA, o nukentėjusiam F. Cigarini, kurio laukia ilga reabilitacija.
Techninio aptarnavimo juostoje mechanikai per „Formulės-1“ istoriją ne kartą buvo sužaloti. Tikriausiai pats liūdniausias atvejis nutiko 1981 metais, kai „Osella“ komandos lenktynininkas Carlosas Reutemannas, nepastebėjęs staiga pargriuvusio mechaniko, jį pervažiavo. Nukentėjęs dėl galvos lūžių po trijų dienų ligoninėje mirė.
1994 metais Vokietijoje vykusiose lenktynėse vos nesudegė „Benetton“ komandos pilotas Josas Verstappenas, dabartinio „Red Bull“ lenktynininko Maxo tėvas. Ištraukęs kuro žarną mechanikas apipylė visus benzinu, visi netrukus užsiliepsnojo. Laimei ugnį pavyko greitai užgesinti.
Kuro papildymas kartojantis panašiems incidentams galiausiai buvo uždraustas. 2009 metais Brazilijoje su neištraukta kuro žarna anksčiau laiko nuvažiavo Heikki Kovalainenas – išsiliejęs benzinas netrukus užsidegė, o šio incidento epicentre atsidūrė K. Raikkonenas, pasukęs iš techninio aptarnavimo juostos paskui varžovą. Laimei, tuomet niekas nenukentėjo.
2000 metais Michaelis Schumacheris partrenkė ir sužalojo mechaniką Nigelą Stepney. Pastarasis atsipirko pėdos lūžiu.
2010 metais HRT komandos pilotas Sakon Yamamoto taip pat partrenkė mechaniką. Lenktynininkas nepastebėjo, kad įjungus žalią šviesą mechanikas dar nebuvo pasitraukęs – patekusiam po galiniu ratu vyrui buvo sulaužyta koja.
„Williams“ lenktynininkas Kazuki Nakajima 2007 metais traumavo iš karto du mechanikus. Po susidūrimo lenktynių starte jis buvo priverstas pasukti į techninio aptarnavimo juostą. 22 metų pilotui tai buvo pirmasis „pit-stop“ karjeroje. Japonas neapskaičiavo greičio ir pernelyg vėlai stabdė. Traumas patyrę du mechanikai buvo nugabenti į ligoninę.
2015 metais „Lotus“ pilotas Romainas Grosjeanas taip pat nutrenkė du mechanikus, nesugebėjęs laiku sustabdyti automobilio.
Nelaimės vyko ir mechanikams nepavykus tinkamai pritvirtinti ratų. 1994 metais San Marine nuo Michele Alboreto bolido atsisukęs ratas nuriedėjo per techninio aptarnavimo juostą. Tuomet traumų neišvengė du „Ferrari“ ir „Lotus“ komandų mechanikai. Būtent šis incidentas paskatino įvesti greičio apribojimus techninio aptarnavimo juostoje.
Tačiau visiškai išvengti tokių incidentų nepavyko. 2013 metais prastai prisuktas ratas ant Marko Webberio „Red Bull“ automobilio nuriedėjo per techninio aptarnavimo juostą ir sužeidę vaizdo operatorių. Jis patyrė šonkaulių ir raktikaulio lūžius.
