Iki simbolinės ribos trūksta tik 5 taškų

Geležinis vilkas ir Galijos gaidys – tarsi du seni pažįstami. Per visą istoriją oficialiose krepšinio varžybose Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės buvo susidūrusios 12 kartų. Daugiau susitikimų lietuviai nėra sužaidę su jokia kita komanda, dalyvaujančia šių metų Europos čempionate.

Jei savo pergales tarpusavio rungtynėse lietuviai ir prancūzai sukrautų ant svarstyklių, jų lėkštelės sustingtų vienodame aukštyje – abi rinktinės yra laimėjusios po šešis kartus.

T. Parkeriui tai turėtų būti daugiau nei paprasta statistika, kadangi jis pats dalyvavo lygiai pusėje visų akistatų su Lietuvos krepšininkais.

Pirma pažintis įvyko dar 2001 metų Europos čempionate – tuomet nė 20-ies neturėjęs gynėjas prie saviškių pergalės prisidėjo vos 3 taškais.

Paskutinį kartą su lietuviais T. Parkeris susidūrė Londono olimpinėse žaidynėse ir atseikėjo varžovams 27 taškus – prancūzai nugalėjo darsyk.

Rungtyniaujant Belgijoje gimusiam įžaidėjui, Prancūzijos rinktinė iš viso prieš Lietuvą laimėjo keturis kartus iš šešių, o T. Parkeris į lietuvių krepšį įmetė 95 taškus.

Baudos aikštelėje turi pasitempti

Aiškintis, kodėl vikrusis įžaidėjas taip skriaudžia Lietuvos komandą, nėra prasmės – T. Parkerį vienodai sunku sulaikyti tiek bet kuriai pasaulio rinktinei, tiek San Antonijaus „Spurs“ klubo varžovams NBA lygoje.

Slovėnijoje jis irgi lengvai renka sau įprastus statistikos vidurkius: po 18,8 taško, po 4,8 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.

Tačiau Prancūzijos ekipa pirmame etape duobių neišvengė. Vokiečiams trenerio Vincento Collet auklėtiniai pralaimėjo 74:80, ukrainiečius palaužė per vargus 77:71. Tiesa, mačuose su Didžiąja Britanija (88:65), Izraeliu (82:63) ir Belgija (82:65) prancūzai visus reikalus išsprendė kur kas paprasčiau.

Vis dėlto patys Prancūzijos rinktinės atstovai pabrėžia, jog antrame etape jų laukia pajėgesnės ekipos, ir „Tivoli“ salėje demonstruoto žaidimo persikėlus į pagrindinę Liublianos „Stožice“ areną gali nepakakti.

Pirmiausia prancūzai sprendžia rebusą, kaip užkaišyti spragas, atsivėrusias dėl gausiai nukraujavusios priekinės linijos, netekusios Joakimo Noah, Ronny Turiafo, Mickaelio Pietruso, Kevino Seraphino ar Ali Traore.

„Buvome nuliūdę, kad mūsų pagrindiniai aukštaūgiai neatvyks į rinktinę. Teko atsigręžti į jaunimą, kuris kol kas nenuvylė. Bet suprantame, jog žaisti su stipresnėmis komandomis mums bus sunkiau. Turiu džiaugtis, kad atvažiavome čia turėdami dvi įskaitines pergales, nes pirmame etape mūsų žaidimas nebuvo stabilus“, – DELFI paklaustas, kaip sekasi spręsti problemas po krepšiu, teigė V. Collet.

„Rungtynės su lietuviais mums bus sunkus testas. Jie labai stiprūs baudos aikštelėje, turi pakankamai gerų žaidėjų kiekvienoje pozicijoje. Svarbiausia bus kontroliuoti baudos aikštelę, kovą dėl atšokusių kamuolių. Šioje aikštės vietoje mūsų komanda dar turėtų pasitempti. Puolime rungtyniaujame pakankamai gerai, bet žaidimą gynyboje dar reikia taisyti. Šiandien laukia bus labai sunkus vakaras“, – nerimavo T. Parkeris.

Prancūzai turi T. Parkerį, lietuviai verčiasi be lyderio

Jei Europos vicečempionams skauda galvą dėl gynybos, lietuviams reikia skubiai ieškoti būdų, kaip reanimuoti nesiklijuojantį puolimą.

V. Collet apie būsimus varžovus atsiliepia taktiškai, tačiau paklaustas, ką regi Lietuvos rinktinės lyderiu, akimirkai sudvejoja.

„Sakyčiau, kad Linas Kleiza, tačiau nuo pat čempionato pradžios puikiai rungtyniauja Mantas Kalnietis. Jonas Valančiūnas nepelno daug taškų, bet dėl savo ūgio yra svarbus žaidėjas tiek kovoje dėl atšokusių kamuolių, tiek gynyboje. Iš tiesų, sunku būtų išskirti vieną krepšininką.

Ar prancūzams tai paranku? Priklauso nuo situacijos. Kartais, kai rungtynės klostosi atkakliai, lyderis, galintis imtis iniciatyvos, yra būtinas. O kitais kartais naudingiau turėti daugiau lygiaverčių žaidėjų ir žaisti komandinį krepšinį“, – svarstė specialistas.

Lietuvos ir Prancūzijos mačas „Stožice“ arenoje vyks trečiadienį, nuo 22 val. Lietuvos laiku.



Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (104)