Sekundei prieš poilsį sustojęs motociklininkas sakė, jog matomumas šiame ruože buvo išskirtinai prastas.
„Akmenų ir dulkių buvo tiek daug, kad nukritęs net nemačiau, kur motociklas, susigaudžiau tik pagal garsą“, – krapšydamasis akis pasakojo A. Gelažninkas.
Viena sudėtingiausių ruožo dalių – kopos – motociklininkui nesukėlė daug problemų: „kopose turėjome gerą ritmą, prisivijome daug varžovų, tačiau netikėtai praleidome vieną punktą. Grįžome atgal, nuvažiavome papildomų 15 kilometrų ir vėl praradome pozicijas.“
Paklaustas apie nukritimą A. Gelažninkas sakė, jog nieko nematė dėl dulkių.
„Priekiniu ratu pagavau akmenį ir viskas. Paskutinius 40 kilometrų buvo tokia audra, kad nieko nemačiau – važiavau visiškai iš atminties“, – prisipažino sportininkas.
Paulius Garkauskas, DELFI žurnalistas Peru, papasakojo, kad rankai, kuri lyg ir atrodė sužalota, viskas tvarkoje, motociklininkui ji važiuoti kitą dieną nesukliudys.
Lenktynininkas sakė, jog stebėjo tik laipsnius ir kryptį. Audra buvo tokia stipri, jog nesimatė nei tramplinų, nei kalnų, nei duobių.
„Buvo sunku, tačiau aš finiše, todėl patenkintas“, – džiaugėsi jis.
Nors organizatoriai minėjo, jog šis ruožas buvo sunkiausias iš iki šiol buvusių, A. Gelažniko patirtis buvo įvairesnė: „sakė, jog bus kopos sunkios – nebuvo. Jose buvo geriausias ritmas, lenkėme daug varžovų, tačiau prieš ir po važiavosi sunkiai“.
Lenktynininkas 7-ąją Dakaro dieną užbaigė būdamas 39-oje vietoje. Toks rezultatas jam vis dar leidžia išlikti 30-oje absoliučios įskaitos vietoje.
