Vyriausioji Dakaro gydytoja: mechanikai žaidžia su likimu

Dakaras gali būti labai pavojingas, bet nebūtinai tik lenktynininkams. Į bivuako ligoninę šiemet jau kreipėsi virš 400 žmonių, tačiau tik pusė jų dėl trasose patirtų traumų. Perkaitimas saulėje ir žarnyno ligos sukelia ne ką mažiau pavojų. Vis dėlto, lietuviai mechanikai nepaiso nė vieno Dakaro ralio gydytojos patarimo ir vieningai atšauna: „Mes gyvenimo nebijome“. Į gydytojus jie kreipiasi tik kritiniais atvejais.

Aštuntus metus Dakaro ralyje gydytojams vadovaujanti ir jų darbą koordinuojanti prancūzė Florence Pommiere teigė, kad mechanikai yra vieni labiausiai Dakare kenčiančių grupių. Jie į stovyklą atvažiuoja pirmieji, išvyksta paskutinieji ir ilgiausiai laiko praleidžia sausakimšame bivuake, taip didindami riziką užsikrėsti.

„Pas mus tik pusė pacientų kreipiasi dėl traumų. Visi kiti skundžiasi perkaitimu saulėje, žarnyno ir pilvo problemomis. Dažniausiai tai mechanikai ir motociklininkai“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, traumas kelyje patiria beveik vien tik motociklininkai. Ir iš tiesų – bivuake parištomis rankomis ar sutvirtintomis kojomis vaikštinėja vien tik jie.

„Mane stebina motociklininkai. Jie didžiuojasi, kad moka valdyti ir prižiūrėti savo motociklus, bet visiškai negalvoja apie savo pačių tausojimą. Gyventi čia reikia dvi savaites ir tai yra labai sudėtingas dalykas “, – kalbėjo gydytoja.

Vis dėlto pavojingiausiame pasaulyje Dakaro maratone žmonės ne ką mažiau kenčia nuo apsinuodijimo maistu ir žarnyno problemų. Pasak jos, dėl to nėra kaltas nei klimatas, nei neįprastos vietinių vaišės.

„Čia kalta ne šalis, ne žemynas ir ne maistas. Prie Paryžiaus bivuakuose taip pat būdavo problemų. Ne maistas, o trys tūkstančiai taip arti vienas kito gyvenančių žmonių sukelia sanitarinių problemų“, – kalbėjo keturioms dešimtims gydytojų vadovaujanti moteris.

Pasak jos, argentiniečiai organizatorių partneriai šiemet skyrė itin daug žmonių užtikrinti tvarką ir švarą tualetuose bei dušuose, todėl sanitarinių ligų smarkiai sumažėjo.

Pasak gydytojos, Dakare kiekvienas turi išmokti apsisaugoti pats.

„Jei ateina žmogus skaudančia galva ir skundžiasi silpnumu – gali būti tikras, kad jis Dakare pirmą kartą. Veteranai jau žino, kur atvažiuoja ir žino savo galimybes. Jie žino, kiek ir kaip miegoti, žino, kiek ir ko gerti, ir panašiai“ – kalbėjo F. Pommiere.

Tuo metu lietuviai mechanikai, aptarnaujantys tiek Benedikto Vanago, tiek Antano Juknevičiaus ir Kazachų „Astanos“ automobilius tik pasišaipė iš gydytojos.

Saulėje gerokai nurudę B. Vanago mechanikai juokavo, kad gyvenime nesisaugo ir ima viską, ką jis duoda, o daug metų su kazachais dirbantys lietuviai turėjo pasukti galvą, kad prisimintų, ar iš viso yra buvę medicinos punkte.

Kiek pagalvojęs vienas A. Juknevičiaus mechanikų tarstelėjo, kad praėjusiais metais kreipėsi į gydytojus po incidento su suvirinimo įranga. Mechanikas tada susižeidė akį.

Dakaro medicinos punkto vadovė teigė, kad pajutus apsinuodijimo simptomus reikia kreiptis į specialistus kuo greičiau, kad apsinuodijimas nesikomplikuotų ir ligos nebūtų platinamos. Tačiau lietuviai mechanikai dėl to galvos nesuka ir gydosi ūkiškais būdais.

„Išgeri dešimt angliukų vienu kartu, o jei nepadeda – ko nors stipresnio. Taip ir gydomės“, – prancūzės gydytojos patarimus į šipulius daužė mechanikas.

Gydytoja purtė galva ir kalbėjo, kad taip su likimu žaisti nereikėtų.