Gana netikėtai prasimušę į antrą čempionato etapą, stulbinančiai žaidę Vilniuje ir sensacingai ketvirtfinalyje Kaune išmetę iš kovos dėl medalių Lietuvos komandą, makedonai galiausiai liko prizininkų pakylos papėdėje.
Pusfinalyje atkakliai pasipriešinę ispanams, mače dėl bronzos Makedonijos krepšininkai kaip reikiant patampė nervus Rusijos rinktinei, kuri tik pačioje dvikovos pabaigoje išplėšė pergalę 72:68.
- Rusijos komanda turbūt susišlavė visą pasaulio sėkmę, kad šiose pirmenybėse du kartus nugalėjo jūsų ekipą rungtynių pabaigoje? - paklausėme 16 taškų paskutiniajame mače surinkusio V. Ilievskio
- Be abejonės, jiems pasisekė. Bet sėkmė visada aplanko drąsiuosius. Tokie šiame čempionate buvome tiek mes, tiek ir rusai. Jeigu jie laimėjo, vadinasi, nusipelnė tos pergalės labiau. Mums itin trūko traumuoto aukštaūgio Todoro Gečevskio, nes rusai karaliavo po krepšiais, rinkdamiesi atšokusius kamuolius. Tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios patyrėme nesėkmę.
- Ar žinote, kas sutrukdė puikią progą paskutinėmis sekundėmis išlyginti rezultatą turėjusiam Damjanui Stojanovskiui?
- Damjanas – puikus vaikis. Visi žaidėjai šioje komandoje yra kaip viena šeima, todėl Damjanui niekas tikrai nepriekaištaus – veikiau paguos.
Pralaimėjome pirmiausia ne dėl to netaiklaus metimo, bet dėl atkovotų kamuolių.
- Atrodote labai išvargęs. Ar įmanoma buvo vienodu lygiu ištempti 11 dvikovų iš eilės remiantis tik 6-7 žaidėjais?
- Visuomet, kai laimi, pergalės suteikia papildomos energijos. Tai buvo ypač ryšku šiame čempionate. Taip, esame pavargę, kita vertus, dar niekad gyvenime nesu pajautęs tiek daug teigiamų emocijų, suteikusių naujų jėgų. Šis žygis per Lietuvą mums buvo tiesiog neįtikėtinas.
- Galbūt po tokio fantastiško pasirodymo, sukėlusio euforiją Makedonijoje, medalis nebėra toks svarbus?
- Sutinku su jumis. Kita vertus, kai esi taip arti apdovanojimų, apmaudu likti be jų. Tačiau mes ir taip privertėme savo šalį didžiuotis šia komanda – manau, kad dėl to mus prisimins dar labai ilgai.