Į Peru „Agrorodeo“ komanda atvyko pati pirmoji iš visų penkių Lietuvos ekipų. Deja, aklimatizacija Pietų Amerikoje prasidėjo ne taip sklandžiai, kai norėtųsi.
„Pradžioje viskas vyko pagal planą, kol kažko ne to nesuvalgiau. Kažkokį brudą suvalgiau ar išgėriau ir mane paklojo ant menčių. Paklojo taip, kad galvojau mirsiu. Visą naktį prasikankinau ir supratau, kad čia jau bėda. Teko vykti į ligoninę ir gavau skysčių, mineralų – pastatė mane ant kojų, bet skrandis dar ir dabar sunkiai veikia. Tai pradžia tikrai prasta“, – DELFI Limoje teigė V. Žala.
Iš ligoninės lenktynininkas buvo greitai paleistas, tačiau organizmas dar nespėjo atsigauti.
„Blogiausia, kad dabar reikia pasistiprinti, o skrandis ne viską nori priimti. Tai kažkaip įtariu, kad tas 10 dienų bus nelengva. Po truputį, po truputį – gal išbrisiu“, – šypteli V. Žala.
Testai atskleidė problemą
V. Žala taip pat pirmasis išskubėjo į testus kopose. Vėlgi, viskas vyko ne taip, kaip planuota – nedidelis gedimas kiek sujaukė planus. Kita vertus džiugu, kad gedimas paaiškėjo testuose, o ne greičio ruože.
„Visos bėdos greičio ruože yra nemažos, bet tai buvo testai. Pajutau, kad dingo vairo stiprintuvas ir iškart sustojau. Pažiūrėjome, kad leidžia tepalą, todėl, kad negadintume tepalo siurblio, parsitempėme, nes nėra jokio tikslo užsiimti cirkais. Galvojome, kad sugedo vairo kolonėlė – tai jau būtų rimtesnis gedimas. Pasirodo, trūko žarnelė. Tai lėmė ilgas jos naudojimas, paprastai toks gedimas nėra dažnas, bet gali pasitaikyti. Dabar profilaktiškai pasikeitėme abi žarneles. Pasiėmėme ir atsarginę, jei prireiktų, bet kaip sakoma, žaibas dukart į tą pačią vietą netrenkia“, – pasakojo V. Žala.
Tikslas – finišas
Nepaisant visų nesklandumų, V. Žala aiškiai žino, ko atvyko į Pietų Ameriką.
„Žinote, visi čia atvažiuoja su vienu tikslu – vienai ar kitaip atsidurti finiše. Nesvarbu, kaip: gali eiti keturiom, gali ropoti, bet turi atsidurti finiše. Ir taškas. Visi tai supranta ir aš, ir mechanikai. Kaip tu jautiesi, ką tu galvoji – niekam neįdomu. Turi būti finiše. Net neleidžiu jokios minties į galvą, kad blogai jaučiuosi ar panašiai. Ne, reikia daryti ir darau“, – sakė V. Žala.
Pilotas neslėpė, kad po ligos sėdęs prie „Overdrive“ vairo iš karto pasijuto geriau.
„Adrenalinas, matyt daro savo – tuojau pat atsibundi. Žinoma, testai nėra greičio ruožas – apie valandą pavažinėjome ir tiek“, – sakė sportininkas.
Pirmojo greičio ruožo startas – jau pirmadienį. V. Žala teigė, kad šį kartą pasiruošė geriau nei pernai.
„Nežinau, ar čia laiko skirtumas, ar nerimas, bet nemiga jau po truputį kankina. Visi laukia starto. Gerai, kad pasibandėme testuose, nes pernai testų nebuvo, o jau pirmajame greičio ruože turėjome kopas, tai organizmui buvo krūvis – akyse mirga, nelabai šturmaną girdi. Dabar pavažinėjome ir manau, bus lengviau“, – viliasi V. Žala.
Pernai V. Žala su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu finišavo 18-oje vietoje. Tai antras rezultatas per vis1 Lietuvos Dakaro istoriją. Geresnį rezultatą Dakare pernai pasiekė tik Antanas Juknevičius (12 vieta).
Šiemet net 70 procentų Dakaro trasų drieksis smėlynais. Dakaro distancija Pietų Amerikoje sieks apie 5 tūkst. km – ralį sudarys 10 etapų, per kuriuos dalyviams teks įveikti apie 3 tūkst. km greičio ruožų.
