V. Koloskovas buvo Rusijos olimpinio komiteto Nepriklausomos antidopingo komisijos narys.
„Sovietų sporte buvo vartojami atstatomieji preparatai, kurie nebuvo draudžiami. Vadovaudamas futbolui ir ledo rituliui XX amžiaus devintame dešimtmetyje, aš nuolat atsiskaitydavau SSRS Valstybiniam sporto komitetui apie mūsų nacionalinių komandų farmakologinį aprūpinimą“, - Rusijos žiniasklaidai sakė V. Koloskovas. - Preparatai buvo augalinės kilmės. Atsimenu, kad mokslininkų grupės atveždavo įvairių priemonių iš Altajaus, Tolimųjų Rytų, keliavo po Kiniją ir ten rasdavo įvairius netradicinės medicinos produktus, panašius į ženšenį. Institutai ir kompleksinės mokslininkų grupės tyrė jų savybes ir vertino, kaip jas galima sėkmingai vartoti tam, kad sportininkai, tarp jų ir futbolininkai, susigrąžintų jėgas.“
V. Koloskovas pabrėžė juodųjų ikrų svarbą.
„Tam tikru momentu nacionalinių rinktinių gydytojai kartu su mokslininkais padarė išvadą, kad ypač efektyvi atstatomoji priemonė yra juodieji ikrai. Juodieji ikrai ir buvo pagrindinis dopingas šalyje. 1988 metais, kai mes rengėmės Seulo olimpiadai, kur futbolininkai tapo čempionais, aš asmeniškai rašiau tarnybinį raštą Maratui Gramovui (1983-1989 metais SSRS Valstybinio sporto komiteto pirmininkas - DELFI), kad mūsų rinktinė būtų aprūpinta juodaisiais ikrais“, - V. Koloslovas aiškino leidiniui „Izvestija“.
