Vietos įžymybė traukė ir krepšininkes
Virš Bydgoščių į dvi dalis skeliančios Brda upės vos pastebimai siūbuojanti didžiausia miesto įžymybė – lynu žengiančio akrobato skulptūra – galėtų būti Lietuvos rinktinės simbolis.
Pro šalį keliaujantys turistai net aikčioja iš nuostabos ir sustoję ilgokai suka galvas mėgindami nuspėti, kokie nežinomi fizikos dėsniai leidžia ant siauro lyno „stovinčiam“ akrobatui išlaikyti pusiausvyrą ir nenupulti į tamsius Brda vandenis.
Pakankamai mįslių savo konkurentėms jau užminė ir Lietuvos krepšininkės, laimėjusios A grupės varžybas ir užtikrintai prasiskverbusios į žemyno čempionato antrą etapą.
Nors ekipos strategas Algirdas Paulauskas kiekviena proga primena, kokiu siauru takeliu žengia jo auklėtinės, antradienį lietuvės galėjo pamiršti kasdienį budrumą ir įtampą bei pačios apžiūrėti garsų Bydgoščiaus akrobatą.
„Žiūrėk tik, kad tapkių nesimatytų“, - pozuodama nuotraukai prie skulptūros DELFI žurnalistą juokais perspėjo komandos kapitonė Sandra Linkevičienė, į Bydgoščiaus senamiestį patraukusi pasivaikščioti su Gintare Petronyte.
Vietoj pažinties su senamiesčiu – į prekybos centrą
Nuo „Holiday Inn“ viešbučio, kuriame jau šešias dienas gyvena Lietuvos rinktinė, gražiausią 360 tūkst. gyventojų turinčio Lenkijos miesto dalį skiria tik keli žingsniai, tačiau kai kurios krepšininkės Bydgoščiaus architektūros paminklus iki šiol buvo mačiusios nebent pro kambario langą. Todėl antradienį po senamiestį neskubiai marširavo ne viena Lietuvos ekipos žaidėjų grupelė.
Vis dėlto puolėja Agnė Abromaitė su kompanija nusprendė patraukti į priešingą pusę ir apsilankė prekybos centre.
„Nieko nenusipirkome, nes nieko gero ir neradome, - patikino A. Abromaitė. - Bet ir neketinome ko nors pirkti – ėjome pasivaikščioti ir akis paganyti. Mūsų komandoje turbūt nei viena panelė neserga apsipirkinėjimo liga – greičiau jau pasivaikščiojimo manija“.
Užsikalbėjo iki vėlumos
Apie pasikeitusius planus ir atšauktą treniruotę žaidėjos sužinojo pirmadienį vakare grįžusios iš „Luczniczka“ arenos, kur stebėjo būsimų varžovių – baltarusių ir čekių – dvikovą.
Laisvas pusdienis krepšininkėms reiškė nedažnai pasitaikančią galimybę ryte ilgiau pamiegoti, todėl ir vakare žaidėjos neskubėjo griūti į lovas.
Susibūrusios kambaryje, kuriame gyvena A. Abromaitė ir Eglė Šulčiūtė, rinktinės atstovės iki vidurnakčio plepėjo apie viską, išskyrus krepšinį.
„Kalbėjomės apie gyvenimą, prisiminėme senus nuotykius. O jų juk tiek buvę, kad visą naktį būtų galima kalbėti“, - pasakojo A. Abromaitė.
Priimti svečius jai ir E. Šulčiūtei tenka retai – įprasta komandos draugių susitikimo vieta yra masažuotojos Miglės Achramavičienės kambarys, netrukęs virsti nediduke krepšininkių sanatorija.
Kiekvieną vakarą ten užsuka ir pati A. Abromaitė – per mačą su rusėmis varžovė jau įspyrė į kojos raumenį, todėl puolėjai dabar tenka skausmą malšinti gydomaisiais kompresais ir masažu.
„Koją skauda, bet aš jau išmokusi gyventi su skausmu. Nieko baisaus, nors iš tiesų dabar net negalėčiau atsitūpti. Bet tai – normalu: po kiekvienų rungtynių nerasite nei vienos visiškai sveikos mūsų žaidėjos“, - nesiskundė A. Abromaitė.
Prie stalo nesivaržo ir kalorijų neskaičiuoja
Šiltas rytmečio miegas antradienį sugundė ne visas krepšininkes: Rima Valentienė ir Aušra Bimbaitė, it seni kareiviai, jau aštuntą ryto gardžiavosi pusryčiais.
„Nemiga nekamuoja – tiesiog esame pripratusios prie režimo“, - patikino gynėja R. Valentienė.
Prie stalo krepšininkėms taip pat galioja tam tikras režimas, tačiau į kalorijas profesionalės dėmesio nekreipia.
„Makaronai, daržovės, mėsytė, žuvis, vaisiai. Valgyti valgome, bet renkamės teisingą maistą: pavyzdžiui, geriau ne kiauliena, o jautiena“, - aiškino A. Bimbaitė.
„Holiday Inn“ viešbutyje, kuriame apsistojusios visos šešios antro pirmenybių etapo E pogrupyje žaisiančios ekipos, nei maistu, nei jo pasirinkimo galimybėmis niekas nesiskundžia.
Kartą virtuvės šefas ypač pradžiugo praeityje dešimtmetį Lenkijoje gyvenusį A. Paulauską, pateikęs mėgstamiausią trenerio tradicinį lenkišką patiekalą iš žalio faršo ir nevirto kiaušinio.>
„Maitina čia puikiai, ir pats viešbutis labai geras, be to, visiškai naujas – jį atidarė tik prieš pusmetį. Tokiame viešbutyje anksčiau gyvenome gal tik Brazilijoje (2006 metų pasaulio čempionate – DELFI)“, - svarstė A. Paulauskas.
Tačiau R. Valentienė nėra tokia patenkinta gyvenimo sąlygomis.
„Baseino nėra, treniruoklių nėra, todėl daugiau keturių žvaigždučių viešbučiui niekaip neduosi. Norėjome pasportuoti, bet neradome net jokio svarmens“, - sakė rinktinės senbuvė.
Mėgstamiausias kompiuterinis žaidimas – dėlioti kortas
Retai koją iš viešbučio iškeliančioms krepšininkėms susidoroti su rutina padeda kompiuteris, kurį galima rasti kiekvienos žaidėjos kambaryje.
Toliausia šioje srityje pažengusi moderniu planšetiniu kompiuteriu „ginkluota“ gynėja Marina Solopova, kurią komandos draugės pakrikštijo rinktinės IT skyriaus vadove.
„Kai kas nors sulūžta, visi kviečia Mariną. Jei norite ką nors jai dovanoti, dovanokite aparatūrą, ir ji bus labai laiminga“, - juokėsi R. Valentienė.
Kompiuteriu žaidėjos mėgsta žiūrėti filmus, klausytis muzikos, kartais įlįsti į internetą. Tiesa, čia krepšininkės labai ilgai neužsibūna.
„Sporto naujienų dažnai neskaitau, - prunkštelėjo A. Abromaitė, kuri į kelionę visada pasiima bent keletą knygų. - Tik kartais į internetą užsuku, kai kas nors pasiūlo perskaityti ką nors įdomaus. Ar mes, kaip vyrai krepšininkai, mėgstame žaidimus? Aš – tikrai ne. Nemačiau, kad kas nors žaistų. Tiesa, kai norisi „atsijungti“, mūsų žaidimų žaidimas – dėlioti kortas“.
Užtat visos žaidėjos internetu naudojasi norėdamos pabendrauti su artimaisiais: A. Abromaitė kasdien kalbasi su Anglijoje gyvenančia mama, o R. Valentienė neištveria be sūnaus ir vyro balsų.
Žvalgyba – net viešbučio vestibiulyje
Kompiuteris – geriausias draugas ir rinktinės treneriui skautui Mantui Šerniui, analizuojančiam lietuvių oponenčių žaidimą ir ruošiančiam vaizdo medžiagą.
Tačiau žvalgyba atliekama ir „gyvai“: vos viešbučio vestibiulyje pasirodo Baltarusijos ekipos vyriausias treneris Anatolijus Bujalskis, A. Paulauskas puola kamantinėti jį apie baltarusių žaidėjų sveikatą ir sportinę formą.
Ką tik iš rytinio pasivaikščiojimo po senamiestį grįžę lietuviai patraukia per dantį į treniruotę skubančius oponentus.
„Kur taip skubame? Ruoštis reikia...“, - klausiamas atsidūsta A. Bujalskis.
„Ruoštis ir restorane galima“, - linksmai atšauna A. Paulausko asistentas Linas Šalkus.
Pasimėgauti atokvėpio valandėle sau leido ir Lietuvos rinktinės treneriai. Štai didžiausias rinktinės „žygeivis“ L. Šalkus antradienį žingsniavo po Bydgoščių dairydamasis turgaus.
„Merginos paprašė žemuogių, bet neradau“, - paaiškino krepšinio specialistas.
Tiesa, kita A. Paulausko talkininkė Dalia Kurtinaitienė ryte laisvo laiko neturėjo. 1997 metų Europos čempionė dalyvavo komandų atstovų ir varžybų organizatorių techniniame susirinkime. Griežtos tvarkos reikalaujantys čempionato rengėjai lietuviams priekaištų neturėjo, bet, pavyzdžiui, Rusijos komanda buvo pabarta dėl... krepšininkės Irinos Osipovos kojinių, kurių spalva nesutapo su aprangos spalva.
Atsipūtus – į treniruoklių salę
Poilsis Lietuvos komandai baigėsi vėlyvą antradienio popietę, kuomet krepšininkės rinkosi į treniruoklių salę.
Šįkart žaidėjoms vadovavo jau ne A. Paulauskas, o per rungtynes ant komandos atsarginių suolo „netelpantis“ fizinio pasirengimo treneris Marius Jasevičius.
„Šiandien jis – vyriausias treneris. Čempionato metu nei raumenų užauginsi, nei svorio pridėsi, bet darbas treniruoklių salėje yra labai reikalingas. Tai suteikia žaidėjoms tonusą, lengvai išjudina raumenis ir padeda bent trumpam pamiršti krepšinį. Tokia laisvesnės diena mums buvo būtina, tik svarstėme, kada ją suplanuoti“, - aiškino L. Šalkus.
Trečiadienį Lietuvos krepšininkės dirbs jau visu krūviu ir surengs dvi treniruotes, nagrinės vaizdo įrašus. Dar po dienos lietuvės startuos antrame čempionato etape maču su Didžiosios Britanijos ekipa.
