Išties, geriausias su šia sporto šaka susijęs dalykas turbūt tas, kad šiuo sportu galėtum užsiiminėti kad ir su alaus bokalu rankoje.
Todėl pirmadienį pasklidusios naujienos, kad bronzos medalį iškovojusio ruso Aleksandro Krušelnickio organizme aptikta meldoniumo, padidinančio ištvermę ir padedančio atgauti jėgas, šokiravo.
Ir kas galėjo pagalvoti, kad trinti ledą taip sunku?
Taip, rusų atletai vartoja dopingą, daug dopingo ir tarp rusų populiarus meldoniumas. Tačiau akmenslydininkai priklauso bendruomenei, kuri taip laikosi taisyklių, kad jos žaidėjai patys skaičiuoja taškus ir jiems nereikia teisėjų.
Iki šiol nebuvo nė vieno akmenslydininko, iš kurio būtų atimtas medalis dėl dopingo.
Rusams reiktų duoti aukso medalį už drąsą, gal dar pridėti sidabro medalį už paaiškinimą, kad kažkokie neįvardyti konkuruojantys rusų atletai ar šalies politiniai priešai galėtų būti atsakingi už meldoniumo milteliais pabarstytus akmenslydininko pusryčius.
Tačiau svarbu užtikrinti, kad jie galiausiai atsakytų už savo veiksmus, kai tai iš tiesų svarbu.
Dėl fakto, kad dopingą vartojęs akmenslydininkas yra rusas, turėtų būti gėda visam olimpiniam judėjimui. Olimpiniai pareigūnai pastaruosius kelis mėnesius kiekviena proga tikindavo, jog likusi Rusijos komandos dalis, kuriai buvo leista varžytis šioje olimpiadoje, buvo itin kruopščiai patikrinta ir nėra jokios galimybės, kad kas nors ką nors vartoja.
Tačiau akmenslydininkas neišlaikė testo. Ir tai galėtų reikšti daug didesnes problemas „olimpinių atletų iš Rusijos“ komandai nei vien bronzos medalio, kurį A. Krušelnickis praėjusią savaitę kartu su žmona Anastasija Bryzgalova iškovojo akmenslydžio mišrių porų varžybose, praradimas.
Rusija siekė sugrąžinimo į olimpiadą iki jos uždarymo ceremonijos, kad 168 dalyvaujantys rusai galėtų žygiuoti su savo šalies vėliava. Kitas žingsnis būtų palankumo susigrąžinimas sporto pasaulyje, nors prieš ketverius metus Sočyje veikė įžūli, valstybės remiama dopingo sistema.
Dabar Tarptautinis olimpinis komitetas neturi kito pasirinkimo. Nors ir buvo kvailinami, jie negali leisti sau atrodyti kaip kvailiai.
Faktas, kad rusų išvis nereikėjo leisti prie olimpinės ugnies. Jie įžūliai apgaudinėjo, kad laimėtų daugiausiai medalių per 2014 metų olimpiadą savo teritorijoje: mėginiai būdavo sukeičiami per skylę Sočio laboratorijos sienoje, kad Vladimiras Putinas galėtų pasimaudyti savo sportininkų šlovės spinduliuose.
Tačiau jie yra Pjongčange, kad ir su neutralia vėliava. Tai ir turėjo būti pokštas, dėl kurio galima kaltinti bestuburius TOK narius, parėmusius rusų atvykimą.
Draudimas Rusijai dalyvauti pasirodė visai ne draudimas. Negana to, iki pirmadienio dar atrodė, jog TOK palankiai įvertins Rusijos prašymą sugrąžinti ją iki olimpiados uždarymo ceremonijos, kad jos atletai galėtų mojuoti Rusijos vėliava.
Neišlaikytas dopingo testas galėtų būti geras dalykas ta prasme, kad jis parodo tikrąjį Rusijos veidą. Kaip ir Rusijos atsakas – iš karto apkaltinti kitus.
„Yra tikimybė, kad kažkas įvyko komandoje, kad kažkas nutiko treniruočių stovykloje ar kaip politinės priemonės tam tikram tikslui pasiekti“, – sakė Rusijos akmenslydžio federacijos vadovas Dmitrijus Sviščiovas.
Tai, žinoma, nesąmonė. Bet tai pažįstamas Rusijos pareigūnų metodas – jie garsiai neigė padarę ką nors neleistina Sočyje ir skundėsi, kad tapo kažkokio prieš juos nukreipto tarptautinio sąmokslo auka.
Vienintelis tikrasis sąmokslas buvo rusų sąmokslas Sočyje, kad nebūtų sučiupti dopingą vartojantys jų sportininkai. Jų sukčiavimo mastas buvo neregėtas nuo 8-ojo dešimtmečio, kai tuometinės Rytų Vokietijos plaukikai buvo pripumpuoti steroidų, ir rusai buvo užklupti nusikaltimo vietoje.
Pakartokime: rusai sukčiauja ir vartoja dopingą. Paprasta. Ir nesvarbu, kiek jie protestuoja.
Leisti jiems varžytis buvo baisi idėja.
Leisti jiems žygiuoti su savo šalies vėliava būtų visiškas pokštas.
***
Tim Dahlberg yra naujienų agentūros „The Associated Press“ nacionalinio sporto apžvalgininkas.
