Du kėlinius aikštėje tarsi atlikę nemalonią pareigą Lietuvos krepšininkai galiausiai buvo nubausti kuklios Nigerijos ekipos. Po pertraukos spurtavę oponentai po trijų kėlinių jau buvo priekyje 67:57. Vėliau sekusią 3 min. atkarpą 9:0 laimėję lietuviai kelis kartus bandė pakilti iš pelenų, bet pakeisti dvikovos baigties nebepajėgė.
„Nebuvo nei koncentracijos, nei užsivedimo. Labai gaila, kad taip išėjo. Reikia žiūrėti į pozityvią pusę: kaip ten bebūtų, pirmą vietą grupėje išlaikėme. Nežinau, ar tai mums ketvirtfinalyje labai padės, nes ir Graikija, ir Puerto Rikas – labai stiprūs varžovai. Žiūrėsime. Svarbiausia – mūsų pačių žaidimas. Jis pastaruoju metu gerėjo, bet šiandien žengėme mažą žingsnelį atgal”, – rankomis skėsčiojo Š. Jasikevičius.
– Kokios buvo pagrindinės nesėkmės priežastys? – DELFI paklausė Š. Jasikevičiaus
– Manau, kad mūsų nesusikaupimas. Be to, varžovai turėjo daugiau energijos, nes vakar ilsėjosi, o šios rungtynės jiems buvo gyvybės ar mirties reikšmės. Aišku, mums taip pat jos buvo svarbios. Dabar labai linksma, kad grupėje esame pirmi, bet labai liūdna, kad pralaimėjome Nigerijai.
– Nors turnyrinės įtakos šis pralaimėjimas neturėjo, nusileisti Afrikos komandai turbūt nemalonu?
– Taip. Pats pralaimėjimas – dar nieko tokio, nes nieko nepraradome. Bet savijauta bloga dėl to, kad mes nekaip atrodėme. Taškus „gimdėme“, gynyboje irgi žaidėme per vargus. Viskas ėjosi labai sunkiai. Aišku, rezervų daug, tik reikia, kad jie išlįstų. Tam, kad laimėtume ketvirtfinalyje, reikės bent dešimties krepšininkų gero žaidimo.
– Pikta ant komandos draugų, kad susikaupimo trūko?
– Pykti nėra ko, nes ir pats ne viską gerai dariau. Tik tiek, kad įžaidėjas yra labai priklausomas nuo komandos draugų veiksmų, nes visus reikia sustatyti į savo vietas. Dėl to kyla pykčių, nesusipratimų, bet jų ir reikia, kadangi visi turi žaisti kaip vienas. Kitaip nieko nebus.
Daugiau rinktinės gyvenimo akimirkų galite rasti: www.facebook.com/krepsinio.sirdis
