„Patekti tarp keturių stipriausių pasaulio komandų jau yra didžiulis pasiekimas. Labai norisi pergalės, ji būtų saldus revanšas po pernykščio finalo“, — pasakojo vienas į Vilniaus senamiestį krepšinio žiūrėti traukusių sirgalių.
„Gal ir negražu, bet lietuviai tikrai turi pranašumą. Kažin ar prancūzai spėjo išsimiegoti po vakarykščio pusfinalio, o ir mūsų komanda atrodo gerai susižaidusi“, — pasakojo studentas Tomas.
Mantas krepšinį teigė žiūrėsiąs studentų miestelyje Saulėtekyje. Laisvo staliuko jokioje kavinėje jis negalėjo rasti dar perpiet.
Studentai audringai palydėjo daugumą Lietuvos rinktinės rungtynių — balkonuose skandėjo šimtai žmonių, buvo leidžiami fejeverkai, o kartais džiaugsmas ar neviltis pasiekė kraštutinumų ir pro balkonus skrido baldai, šaldytuvai, televizoriai.
„Tai nėra labai protinga, pats nedarau ir draugams neleidžiu. Galima sužeisti ką nors, o ir pačiam išlėkti iš bendrabučio nesinori“, — pasakojo Tomas.
Bendroje sirgalių zonoje prie Baltojo tilto kartu žiūrėti krepšinio rinkosi šimtai žmonių, bet ne visi liko patenkinti.
„Buvau per pusfinalio rungtynes su JAV komanda. Buvo ir smagių dalykų. Nuvylė, kad negali įsinešti savo alaus ir net saldainių — viską turi pirkti vietoje. Atmosfera zonoje buvo labai gera, bet tik tol, kol lietuviai laimėjo, po to nieko gero. Šiandien irgi būčiau ėjęs, bet jokie draugai nebenorėjo, tai su sese krepšinį žiūrėsiu namie“, — pasakojo vilnietis Antanas.
Gatvės ištuštėjo
Likus pusvalandžiui iki rungtynių pradžios šalia Baltojo tilto, kur buvo įkurta bendra sirgalių zona, nusidriekė kelių šimtų metrų ilgio automobilių eilė. Pradėjo tuštėti ir paprastai savaitgalį ūžiančio miesto gatvės.
Televizorius turintys barai buvo sausakimši. Aplankius apie dešimt įvairių barų, nebūtinai labai populiarių ar žinomų, nepavyko rasti nė vieno laisvo staliuko. Daugumoje lauko terasų buvo pastatyti televizoriai, o tie, kuriuose televizorių nebuvo, stovėjo pustuščiai.
Centro pašonėje esančiame bare sutiktas Ugnius krepšinį stebėjo su didele draugų kompanija. Apie 20-ies draugų ratelis susistūmė kelis stalus. Batikos technika marginti marškinėliai, su kuriais ant nugalėtojų pakylos Lietuvos krepšininkai stojo 1992 metais puošė vaikiną.
„Stengiuosi juos apsivilkti per visas Lietuvos rungtynes. Galvojau, kad atneš sėkmę, bet su amerikiečiais nepadėjo. Labai smagu žiūrėti bare, linksma ir atmosfera gera“, — kalbėjo Ugnius.
Visgi, ne visi mėgsta šurmulį ir minias žmonių. Kompanija Vokiečių gatvėje esančioje kavos išsinešimui parduotuvėje „gaudė“ belaidį internetą, gurkšnojo kavą ir per nešiojamąjį kompiuterį gyvai žiūrėjo rungtynes.
„Dažnai taip žiūrime, nepatinka visa ta masė žmonių“, — kalbėjo vienas jaunuolių.
Visos rungtynės vyko taškas į tašką ir nuo to, atrodė, sirgaliams dar smagiau. Rotušės aikštėje įrengtose kavinėse aidėjo palaikimo šūksniai po kiekvieno sėkmingo mėtimo. Visgi, atėjus ketvirtam kėliniui vieniems krepšinio šventė virto trileriu, kitiems siaubo filmu.
Per paskutines porą žaidimo minučių abiejų komandų žaidėjai prie baudų metimo linijos stojo 13-ą kartų, taip tampydami ne tik barų lankytojų, bet ir padavėjų nervus. Nei buvo priimami užsakymai, nei padavėjos vykdė prieš tai padarytus.
Rungtynės baigėsi prancūzų pergale, o Vilniaus centro gatvėse nesuskambo pergalės skanduotės. Praėjus pusvalandžiui po rungtynių tik vienas automobilis su Lietuvos trispalve apvažiavo ratą aplink rotušės aikštę.
Po rungtynių sirgaliai nebuvo labai kalbūs.
„Gaila, kad pralaimėjome, bet šiemet, manau, mūsų komanda padarė daugiau nei visi skeptikai kalbėjo. Labai didžiuojuosi ir laukiu grįžtant“, — sakė sirgalė Inga.
Skanduotės buvo silpnos ir Saulėtekyje, tačiau šaldytuvų žmonės nemėtė. Gyventojai pasakojo, kad tik pora kėdžių išskrido. Panašu, kad nenuilstančius studentus palaužė rungtynės dėl trečiosios vietos.
„Po pusfinalio rungtynių atrodė, kad mes buvome nugalėtojai. Tiek žmonės skandavo. Dabar buvo labai silpnas palaikymas“, — pasakojo studentas Dainius.
Naujininkuose veidrodėlių nespardo
Vilniuje sklando gandai, kad Naujininkų rajone krepšinis nėra labai mėgstamas. Čempionato pradžioje neva buvo nuspirti kelių automobilių veidrodėliai, kurie buvo papuošti trispalvėmis. Apie 40 minučių pasivažinėjus po Naujininkų kiemus ir atokias gatveles nepavyko rasti nė vieno taip suniokoto automobilio, tačiau nebuvo ir trispalvėmis puoštų automobilių.
Rajonas buvo daug tuštesnis nei įprastą šeštadienio vakarą. Kiemuose žaidė vaikai ir tik atsitiktiniai žmonės vaikščiojo, dažniausiai į ar iš parduotuvės. Beveik kiekviename kieme pro kurį nors langą aidėjo krepšinio komentatoriaus Roberto Petrausko balsas.
Visgi, sutikti gyventojai teigė, kad krepšinis nėra pats populiariausias čia, bet teigė apie spardomus veidrodėlius nieko negirdėję.
Naujininkuose užsukus pas vieną populiariausių Lietuvos drifto sportininkų Norbertą Daunoravičių į svečius, niekas durų neatidarė.
Sportininkas su broliu ir komanda visą dieną tūnojo garaže, kur ruošė automobilius rytoj vyksiančioms drifto varžyboms, tačiau nepamiršo ir krepšinio. Vaikinai, kiek leido silpnas internetas miesto pakraštyje, sekė varžybų eigą internetu.
„Gaila, kad lietuviai pralaimėjo, bandysime mes už juos atsigriebti varžybose. Naktis mums dar čia nesibaigė, reikia nepamiršti prisukti visų veržlių“, — kalbėjo sportininkas.
Tuoj po to N. Daunoravičius atsiuntė nuotrauką, kurioje jo brolis Ignas intensyviai dirba suvirinimo aparatu, o komandos draugas stebi krepšinio transliaciją telefone.
Nuotraukas iš krepšinio rungtynių stebėjimo Kaune žiūrėkite čia:
