Į nedidelį kabinetą esantį administraciniame pastate susirinko apie 20 žmonių - šokėjų ant ledo pora, mūsų biatlonininkai, delegacijos nariai bei keletas savanorių.
Lietuvos komandos asistentai kabinetą papuošė trispalvėmis, ant sienų iškabino net iš Lietuvos atsivežtus vaikų piešinius, kuriuose mažieji dailininkai linkėjo pergalių mūsų olimpiečiams. Savo nedidelę šventę pradėjome Tautiškos giesmės sugiedojimu, o po to papozavome kelioms bendroms nuotraukoms. Iš karto, po šios oficialios dalies, Deividas ir Isabella išskubėjo į treniruotę, net nespėjome jiems deramai sėkmės palinkėti.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasiguodė, kad žaidynių įkarštyje yra labai sudėtina ištaikyti laiką ir surinkti visus Lietuvos atstovus į vieną vietą. Nors susitikimas su mūsų komandos atstovais šia gražia proga buvo tikrai šiltas ir smagus, tačiau tiek man, tiek kitoms savanorėms, pasirodė, kad savo Nepriklausomybės dieną Lietuva olimpiadoje galėtų paminėti žymiai šventiškiau ir atviriau, o ne tyliai, kažkur užsidariusi nuo visų kabinete.
Vasario 16-a galėtų būti puiki proga pristatyti Lietuvą, mūsų istoriją ir kultūrą visiems olimpiados dalyviams ir tam tikrai nereiktų daug pinigų, reikia tik daugiau entuziazmo ir vaizduotės. Suprantu, kad čia atvykusiems sporto funkcionieriams ne visada yra laiko, o turbūt ir noro tuo užsiimti, bet manau, tokią šventę tikrai mielai padėtų suorganizuoti visi lietuviai savanoriai, tiesiog reikia pradėti tokią tradiciją.
Kai aš pasakiau Gruzijos komandai, kad vasario 16-ą Lietuva švenčia savo nepriklausomybės dieną ir man reikės laisvadienio, jie iš karto paklausė ar mes rengiame vakarėlį ir, kad jie mielai atvyktų mūsų pasveikinti. Deja, man teko atsakyti, kad minėjimas bus labai kuklus ir uždaras. Taigi, labai linkiu, kad kitose olimpiadose Lietuvos delegacija pagalvotų kaip šią gražią datą būtų galima išnaudoti mūsų šalies pristatymui ir garsinimui, nes dabar mes esame tik patys sau svarbūs.
Kadangi didžioji dauguma lietuvių savanorių negalėjo patekti į sportininkų kaimelį, kuriame vyko oficialus Nepriklausomybės dienos paminėjimas, mes nutarėm susitikti vakare pačiame olimpinio parko, kuris yra atviras visiems žiūrovams, centre, šalia Lietuvos vėliavos ir atšvęsti Vasario 16-ą savaip.
Taigi, išsitraukę visas savo vėliavas, perukus ir kitą atributiką atbildėjom į parką, sušukom „Su gimtadieniu Lietuva!“ visomis kalbomis, kurias mokėjome ir kiekvienam besidominčiam praeiviui su malonumu paaiškinome ko mes čia susirinkome. Su savo spalvingais perukais ir trispalvėmis lietuvės savanorės greitai tapo vienu geidžiamiausiu fotografavimosi objektu visame parke, prie mūsų kompanijos greitai išsirikiavo eilutė kaip prie kokių olimpiados talismanų.
Na o vakaro finalas buvo tiesiog fantastiškas. Pasipuošę trispalvėmis ir perukais nuskubėjome į Aisbergo areną stebėti Deivido ir Isabellos pasirodymo. Žinoma, lietuviškos spalvos greitai patraukė vietos operatorių akį ir per didžiąją pertrauką, kuomet buvo valomas arenos ledas, mūsų savanorės Rita ir Vilija buvo pakviestos „blic“ interviu, kuris yra rodomas arenoje esančiame ekrane tos pertraukos metu.
Šaunuolės mūsų merginos ne tik palinkėjo mūsų porai laimėti medalius, bet ir neužmiršo paminėti, kad Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės dieną. Paraginti laidos vedėjo visi didžiulėje Aisbergo arenoje susirinkę žiūrovai garsiais plojimais pasveikino mūsų šalį. Taigi, visą šią dieną atidirbome tėvynei iš visos širdies - už Lietuvą, moterys!
