Dabar jie turės porą laisvų dienų ir po to iš karto pradės pasiruošimą Olimpiados uždarymo ceremonijai. Taigi, šių žmonių darbas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš šalies.
Olimpiniame kaimelyje taip pat aiškiai vyravo atidarymo laukimo nuotaikos. Čia įsikūręs paštas šiandieną buvo ypač populiarus, daugelis sportininkų, delegacijų narių ir savanorių stengėsi išsiųsti atviruką savo draugams ar artimiesiems su specialiu Olimpiados atidarymo dienos antspaudu.
Kaimelyje buvo galima sutikti ne vieną garbų svečią, prieš ceremoniją atvykusį aplankyti savo šalies sportininkų. O trumposios žinutės, ateinančios į savanorių tarnybinius mobiliuosius telefonus, nuolat informavo apie papildomus apribojimus patekti į olimpinius objektus.
Vienas didžiausių savanoriavimo privalumų yra galimybė papulti į varžybas ar kitus renginius nemokamai. Žinoma, eiti į bet kurias varžybas kada tik nori, tikrai neįmanoma. Kiekvieno savanorio akreditacijoje yra nurodytos zonos į kurias jis gali papulti vykdydamas savo pareigas ir kitur jo niekas neįleis.
Dažniausiai stebėti varžybas savanorius pakviečia komandos, kurios jiems padovanoja bilietus. Tokiu būdu dalyvauti atidarymo ceremonijoje pasisekė ne vienam savanoriui, tame tarpe ir kelioms lietuvėms savanorėms, kurioms jų kuruojamos komandos ar jų lydimi svarbūs svečiai padovanojo kelis šimtus litų kainuojančius bilietus.
Kadangi aš pati jau mačiau atidarymo ceremonijos generalinę repeticiją, nusprendžiau Olimpiados atidarymą žiūrėti per TV. Be to, turėjau galimybę komandas palydėti iki įėjimo į stadioną, todėl labai norėjau pažiūrėti kaip viskas vyksta užkulisiuose.
Nors sportininkai į Olimpinį „Fisht“ stadioną įžygiavo tik apie 21 val. vietos laiku, į koloną sportininkų kaimelyje jie buvo pradėti rikiuoti 18:40 val. Lietuviai buvo patys nekantriausi ir į rikiuotę atėjo pirmieji. Visi delegacijos nariai buvo puikios nuotaikos, laukdami kol kolona pajudės fotografavosi su kitų šalių sportininkais, tarpusavyje mainėsi suvenyriniais ženkliukais ir segėsi juos ant akreditacijos juostelės.
Tai vienas populiariausių užsiėmimų Olimpiniame kaimelyje, tiek tarp sportininkų, tiek tarp savanorių, todėl jei kada teks dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, nepamirškit atsivežti ženkliukų su savo šalies vėliava ar kitais nacionaliniais simboliais.
19.10 val. sportininkų kolona pajudėjo link „Bolshoy“ arenos, kuri yra šalia „Fisht“ stadiono, čia pakrantės kaimelio gyventojai susitiko su savo komandos kolegomis iš kalnų kaimelio ir turėjo laukti momento kol galės įžengti į stadioną.
„Bolshoy“ arenos rūsyje sportininkai praleido dar apie pusantros valandos, ten nebuvo net kur atsisėsti, todėl atletai tiesiog nusivilkdavo savo paradines uniformas, tiesdavo jas ant betono ir ant jų sėdėdavo. Dalyvavimas atidarymo ceremonijoje tikrai reikalauja nemažai jėgų, todėl nieko nuostabaus, kad dalis sportininkų to tiesiog atsisako.
Palydėjus sportininkus iki „Bolshoy“ arenos aš grįžau į savanorių - komandų asistentų ofisą, kur dideliame ekrane stebėjome Olimpiados atidarymą. Kadangi kambaryje aš turbūt buvau vienintelė užsienietė, man buvo labai įdomu stebėti vietinių savanorių reakciją ir kaip jie aikčiojo po kiekvieno įspūdingesnio momento.
Kaip bebūtų nemalonu, jau pačioje atidarymo ceremonijos pradžioje dėl techninių kliūčių viena snaigė nepavirto olimpiniu žiedu. Iš tikrųjų net ir man tuo metu suvirpėjo širdis, nes tai buvo vienas svarbiausių atidarymo ceremonijos momentu ir kai šį vaizdą mačiau repeticijoje pirmą kartą, jis tikrai atrodė įspūdingai.
Kadangi atidarymo ceremoniją stebėjau per Rusijos televiziją, mums tą „broką“ greitai ištaisė ir paleido įrašą iš repeticijos, todėl tik vėliau sužinojau, kad ta snaigė iš tikro taip ir neišsiskleidė. Lietuvos žiniasklaidoje mačiau straipsnį, kuriame rašoma, kad repeticijų metų neišsiskleidė net trys snaigės, bet mes, kaip savo akimis mačiusios tas repeticijas, galime garantuoti, kad tuomet viskas vyko sklandžiai, o tokie straipsniai tik parodo, kad žiniasklaida ne visada galima tikėti.
Kitas man, kaip lietuvei, labai nemalonus momentas buvo per sportininkų paradą, kuomet iš karto pražygiavus Latvijos komandai, Rusijos televizija įjungė reklamą, ir kaip iš visos širdies vėliava mojuoja Deividas Stagniūnas man pamatyti nepavyko. Net paprašiau, kad perjungtų kitą kanalą, bet ten taip pat tuo pačiu metu rodė reklamą.
Dar vienas įdomus momentas buvo susijęs su Olimpinės ugnies įžiebimu, kai tik į stadioną įbėgo tenisininkė Marija Šarapova, kartu su manimi ceremoniją stebėję rusai savanoriai pradėjo šurmuliuoti, kad tik nebūtų taip, jog Olimpinę ugnį uždegs V. Putino draugė, gimnastė Alina Kabajeva.
Vos tik ji Olimpinį deglą perdavė visų rusų mylimiems sporto veteranams mano kolegos lengviau atsipūtė ir visi bėgomis iš salės pasileidom į lauką pažiūrėti kaip gyvai užsiliepsnoja Olimpinė ugnis ir prasideda fejerverkų šou. Dar vienas privalumas ceremoniją stebėti už stadiono ribų - tai fejerverkai, kurių sėdėdamas uždaram stadione nepamatysi!
Na, o visą šių Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją labai taikliai apibūdino vienas svarbus olimpiados svečias, kurį lydi mano kolegė savanorė. Kai ji šįryt paklausė kaip jam patiko atidarymas, jis atsakė labai trumpai: „It was good. But not very good.“ (Tai buvo gerai, bet ne puikiai).
