31-erių metų 211 cm ūgio rinktinės kapitonas ekipos draugams buvo išskirtinis kovingumo, ištvermės ir užsispyrimo pavyzdys. Nuo tada, kai prieš aštuonerius metus pakilęs iš lovos po gniuždomos motociklo avarijos vėl pradėjo žaisti krepšinį, niekas niekada nesuabejojo R. Javtoko dvasine tvirtybe.
Patyręs, užsispyręs, žodžio kišenėje neieškantis kapitonas visą Lietuvoje vykusį Europos čempionatą rinktinės bičiulius ragino kovoti, nors ir pačiam ne visada sekėsi. Net tuomet, kai ant Lietuvos rinktinės užslinko juodas debesis ir ji ketvirtfinalyje neįveikė Makedonijos tvirtovės, R. Javtokas gynė draugus: „Pralaimėjome kaip komanda, laimėdavome irgi kaip komanda“.
Namuose žaidę Lietuvos krepšininkai rado jėgų dvikovoms dėl garbės ir bent kiek nuplovė makedonų uždėtą dėmę: jie išplėšė teisę dalyvauti olimpiniame atrankos turnyre, pusfinalyje dėl 5-8 vietų įveikę slovėnus ir galiausiai užėmė 5-ą vietą, per paskutines čempionato rungtynes nugalėję Graikiją, primena „Lietuvos rytas“.
Kitą vasarą Lietuvos rinktinės pirmiausia lauks mūšiai dėl bilietų į Londono olimpinį traukinį. R. Javtokas neabejoja: dėl jų kovos jau kitokia komanda. Pats vidurio puolėjas dar negali sau atsakyti į klausimą, ar namuose vykęs Europos čempionatas rinktinėje jam nebuvo paskutinis.
„Čempionatas įsimins ir dėl Lietuvos vienybės, ir dėl milžiniško ažiotažo, ir net dėl didelio spaudimo. Žinoma, didžiausias nusivylimas - pralaimėjimas Makedonijai. Bet vis dėlto įsimintiniausia bus tai, kad pats čempionatas vyko Lietuvoje“, - dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė krepšininkas.
