Nelaiko išdaviku
V. Wildas gimė Vait Salmono miestelyje Vašingtono valstijoje, tačiau kuomet šeštadienį jis nuskynė savo antrą Sočio žaidynių aukso medalį, euforijoje paskendusi publika skandavo Rusijos vardą.
Dar niekas snieglenčių sporte vienoje olimpiadoje nebuvo laimėjęs tiek paralelinio slalomo, tiek slalomo milžino rungčių. Tačiau V. Wildas savo pavardę įrašė į istoriją ne tik dėl šio fakto.
Būtent jo pergalė priešpaskutinę olimpinių žaidynių dieną leido Rusijos olimpinei rinktinei pasivyti Norvegiją, ilgą laiką pirmavusią daugiausiai apdovanojimų susišlavusių valstybių rikiuotėje. O sekmadienį olimpiados šeimininkų triumfą įtvirtino bobslėjaus kvartetas bei visas tris prizines vietas 50 km masinio starto lenktynėse išsidalinę slidininkai.
„Tai neturi nieko bendro su mano jausmais JAV atžvilgiu. Kalbėkime tik apie JAV slidinėjimo ir snieglenčių asociaciją (USSA – DELFI). Jie nedavė man to, ko reikėjo. Bet aš neturiu jokių pretenzijų, viskas gerai. Šiose žaidynėse jie puikiai pasirodė, tikrai šauniai. Bet ne visi gali būti laimingi. Turėjau priimti sprendimą, ir džiaugiuosi, kad tai padariau“, – gyvenimo vingį, atvedusį į Rusiją, komentavo V. Wildas.
„Vicas nėra išdavikas, net jei du jo aukso medaliai padėjo Rusijai aplenkti JAV medalių lentelėje. Tiesą sakant, labiausiai stereotipiška amerikietiškos svajonės istorija šioje olimpiadoje turbūt yra apie snieglentininką, iškeliavusį ten, kur buvo laukiamas, susikūrusį naują gyvenimą ir pavertusį jį triuškinančia sėkme“, – sportininko nesmerkė sports.yahoo.com svetainės apžvalgininkas Jeffas Passanas.
Santuoka iš išskaičiavimo
Vietos tėvynėje V. Wildas pasijuto netekęs po 2010 metų Vankuverio žaidynių, kuomet USSA drastiškai apkarpė paralelinio slalomo finansavimą.
Nors ir olimpinė, ši rungtis atsidūrė pačioje prioritetų sąrašo uodegoje – po šuolių ant rampos, akrobatinio nusileidimo ir snieglenčių kroso. Jei visas USSA biudžetas siekė 24 mln. JAV dolerių, sporto šakai, kurioje aukštumų norėjo siekti V. Wildas, teskirta 135 tūkst. dolerių.
„Tokiomis sąlygomis aš nebūčiau galėjęs sportuoti. Būčiau stojęs į koledžią, kardinaliai keitęs savo gyvenimą. O vienintelė galimybė išlikti snieglenčių sporte buvo bilietas į Rusiją. Žinau, kad jos atsisakęs būčiau ilgai gailėjęsis“, – pasakojo amerikietis.
Į Rusiją jis iškeliavo 2011 metais. Tuo metu V. Wildas sporte neturėjo jokių rimtesnių pasiekimų, todėl Rusijos įstatymai neleido jam pretenduoti į dvigubą pilietybę. Tačiau išeitis buvo rasta.
Sportininkas draugavo su Aliona Zavarzina – taip pat snieglentininke, taip pat paralelinio slalomo atstove. Pastarosios treneriai žinojo V. Wilde'o situaciją ir pasiūlė sprendimą – vestuves.
„Tai buvo šiek tiek beprotiška, bet aš dėl to nesijaudinau. Aliona man jau tada buvo brangi. Be to, santuoka man suteikė vienintelį šansą siekti tikslų sporte“, – prisiminė snieglentininkas.
Amerikietis ir trejais metais jaunesnė rusė sumainė žiedus 2011-ųjų vasarą A. Zavarzinos gimtajame Novosibirske, o gyventi persikėlė į Maskvą.
Nenorėdama prisidaryti gėdos pirmą kartą šalyje vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse, Rusija negailėdama bėrė pinigus visoms sporto šakoms, todėl V. Wildas gavo tai, ko neturėjo kitoje Atlanto pusėje: visapusišką aprūpinimą ir garantuotą finansinį užnugarį.
O kai atėjo jo šlovės valanda, dusyk olimpinis čempionas neužmiršo nusilenkti tiems, kurie jam ištiesė ranką.
„Tikėjau, kad galiu nuveikti šį tą ypatingo, norėjau įsitikinti, ar galiu būti geriausias. Todėl ir likau snieglenčių sporte, todėl dabar ir esu rusas“, – pergalingai įveikęs Roza Chutoro trasas džiūgavo snieglentininkas.
Džiaugėsi ir jo žmona: Sočyje A. Zavarzina pelnė bronzą paralelinio slalomo milžino rungtyje.
Atviliojo pinigai ir senos nuoskaudos
Snieglentininkų pora į Rusijos taupyklę įnešė tris medalius, tačiau dar daugiau jų nušlavė greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovas Viktoras Ahnas.
Anksčiau pasaulis jį žinojo kaip Hyun-soo Ahną – vieną tituluočiausių ir ryškiausių savo sporto šakos žvaigždžių iš Pietų Korėjos. Rusijos pasą daugkartinis olimpinis ir pasaulio čempionas gavo tais pačiais metais kaip ir V. Wildas. 28-erių korėjiečio istorija – ir panaši, ir skirtinga.
Sprendimą pakeisti pilietybę V. Ahnas paaiškino noru „treniruotis pačiomis geriausiomis sąlygomis pasaulyje“. Neabejojama, kad iš tiesų čiuožėją į Rusiją atvedė pasiūlyti milžiniški pinigai ir senas konfliktas su gimtosios šalies federacija.
Po 2006 metų pasaulio pirmenybių V. Ahnas grįžo namo širsdamas ant Pietų Korėjos komandos trenerių ir tautiečių sportininkų, kurie, kaip įtarė pats čempionas, susimokė prieš jį ir mėgino sutrukdyti tapti nugalėtoju bendroje įskaitoje. Vėliau sekė trauma, sukliudžiusi čiuožėjui patekti į 2010 metų Vankuverio žaidynes, bei priesaika Rusijos Federacijai.
O Sočio žaidynės rusų investiciją atpirko su kaupu. Raudona Rusijos atstovo plaukų kupeta ilgam įsirėžė į istoriją, kadangi iškovojęs tris aukso ir vieną bronzos apdovanojimą, V. Ahnas tapo sėkmingiausiu olimpiados sportininku. Lygiai tokią pačią medalių kolekciją jis parsivežė iš 2006 metų Turino žaidynių – tik tuomet čiuožėjo trofėjai krito į Pietų Korėjos sąskaitą.
Kosmopolitiška komanda
Korėjietis – ne vienintelis užsienietis tokius grandus kaip Kinija ar Pietų Korėja Sočyje aplenkusioje Rusijos greitojo čiuožimo trumpuoju taku rinktinėje.
2002 ir 2006 metų olimpinėse žaidynėse Vladimiras Grigorjevas gynė Ukrainos garbę, o tuomet perėjo į Rytų kaimynės komandą. Kaip teigta, dėl tinkamų ledo rūmų trūkumo jo gimtinėje.
Sočyje ukrainietis Rusijai pelnė du medalius: sidabrą 1000 m distancijoje ir auksą estafetėse, laimėtą kartu su V. Ahnu.
Savo ruožtu, Jelena Ilinych gimė Kazachstane, bet nuo pirmų žingsnių atstovavo Rusijai. Kartu su savo partneriu Nikita Kacalapovu 19-metė čiuožėja Sočio žaidynėse užėmė trečią vietą šokių ant ledo varžybose, o komandų rungtyje padėjo Rusijai iškovoti auksą.
Tiesa, vienareikšmiškai tvirtinti, jog sportininkų migracija padėjo olimpiados šeimininkams įveikti visus konkurentus medalių įskaitoje, būtų neteisinga, kadangi Rusijos olimpinė rinktinė ir pati neišvengė atletų „nutekėjimo“.
Sportininkų migracija – įprastas reiškinys
Garsiausia iš tokių nuostolių – biatlonininkė Anastasija Kuzmina. Vankuverio žaidynėse pirmą kartą triumfavusi sprinto distancijoje, Sočyje ji pakartojo savo pasiekimą.
Buvusi A. Šipulina trenkė durimis ir priėmė Slovakijos pilietybę 2008 metais dėl to, jog treneriai neleido jai po stovyklas vežiotis su savimi neseniai gimusio vaikelio.
Jei A. Kuzmina parvežė vienintelį apdovanojimą iš Sočio Slovakijai, jos brolis Antonas Šipulinas šeštadienį dramatiškai išplėšė neprognozuotą auksą Rusijai vyrų biatlono estafetėse.
Sočyje kaip namuose turėjo jaustis ir snieglenčių rampos rungties čempionas Iouris Podladtchikovas. Rusijoje gimęs, bet Šveicarijoje užaugęs sportininkas 2006-ųjų Turino žaidynėse debiutavo vilkėdamas savo tėvų šalies aprangą. Po metų gavęs Šveicarijos pilietybę, I. Podladtchikovas pasirinko ir šios valstybės olimpinę rinktinę.
Viena ryškiausių olimpinių žaidynių biatlono žvaigždžių Darja Domračeva vaikystėje taip pat atstovavo Rusijai. Tačiau laiku susiprotėję Baltarusijos sporto vadovai prieš dešimt metų parsivežė Minske gimusią merginą atgal. „Laura“ slidinėjimo ir biatlono centre D. Domračeva surinko net tris iš penkių Baltarusijos aukso medalių.
O dar vieną tauriausios spalvos apdovanojimą Lietuvos kaimynams pridėjo slidžių akrobatikos atstovė iš Ukrainos Ala Cuper. 34-erių veteranės olimpinis debiutas įvyko dar 1998 metų Nagano žaidynėse. Netrukus po jo A. Cuper dėl nesutarimų su treneriais nusprendė persikelti į Baltarusiją.
Primename, kad didžiajame sporte įsigalėjusi globalizacija neaplenkė ir Lietuvos. Sočio žaidynėse pirmą kartą Lietuvos olimpinėje rinktinėje debiutavo amerikietė Isabella Tobias, kartu su Deividu Stagniūnu šokių ant ledo varžybose užėmusi 17-ą vietą.
Sočio žaidynių komandų įskaita (vieta, šalis, auksas, sidabras, bronza, iškovota medalių iš viso):
| 1. | Rusija | 13 | 11 | 9 | 33 |
| 2. | Norvegija | 11 | 5 | 10 | 26 |
| 3. | Kanada | 10 | 10 | 5 | 25 |
| 4. | JAV | 9 | 7 | 12 | 28 |
| 5. | Olandija | 8 | 7 | 9 | 24 |
| 6. | Vokietija | 8 | 6 | 5 | 19 |
| 7. | Šveicarija | 6 | 3 | 2 | 11 |
| 8. | Baltarusija | 5 | 0 | 1 | 6 |
| 9. | Austrija | 4 | 8 | 5 | 17 |
| 10. | Prancūzija | 4 | 4 | 7 | 15 |
| 11. | Lenkija | 4 | 1 | 1 | 6 |
| 12. | Kinija | 3 | 4 | 2 | 9 |
| 13. | Pietų Korėja | 3 | 3 | 2 | 8 |
| 14. | Švedija | 2 | 7 | 6 | 15 |
| 15. | Čekija | 2 | 4 | 2 | 8 |
| 16. | Slovėnija | 2 | 2 | 4 | 8 |
| 17. | Japonija | 1 | 4 | 3 | 8 |
| 18. | Suomija | 1 | 3 | 1 | 5 |
| 19. | Didžioji Britanija | 1 | 1 | 2 | 4 |
| 20. | Ukraina | 1 | 0 | 1 | 2 |
| 21. | Slovakija | 1 | 0 | 0 | 1 |
| 22. | Italija | 0 | 2 | 6 | 8 |
| 23. | Latvija | 0 | 2 | 2 | 4 |
| 24. | Australija | 0 | 2 | 1 | 3 |
| 25. | Kroatija | 0 | 1 | 0 | 1 |
| 26. | Kazachstanas | 0 | 0 | 1 | 1 |
