aA
Lietuvos kanojininkas 2015 metų Europos žaidynių ir dukart pasaulio jaunimo (iki 23-ejų metų) čempionas, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių Lietuvos viltis Henrikas Žustautas yra ne tik sėkmės lydimas sportininkas, bet ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto ir sveikatos fakulteto (SSF) trečiakursis.
Henrikas Žustautas
© Organizatorių nuotr.

Plungės kilęs sportininkas sako, kad studijos LEU SSF naudingos ne tik todėl, kad jis ateityje svajoja būti treneriu. Įgytos žinios praverčia ir kasdieniame gyvenime.

„Universitete sužinau daug naudingo: kokius papildus vartoti, kaip treniruotis ir panašiai. Išmokstu to, kas man labai naudinga siekiant aukščiausių rezultatų“, – sako H. Žustautas ir priduria, kad studijų metu įgytos žinios jam bus naudingos ir ateityje – vaikinas nori treniruoti vaikus. - Jeigu viskas bus gerai, planuoju, net svajoju apie trenerio darbą.“

Suderinti profesionalų sportą su studijomis nėra labai paprasta.

„Stengiuosi suderinti, bet kartais tenka ir sesiją atidėti, būna, kad tik po sezono atsiskaitau su dėstytojais vienas. Kol kas viskas sekasi gerai, nieko nepraleidžiu ir tikrai viską suderinti pavyksta puikiai“, – džiaugiasi H. Žustautas.

Praėjęs sezonas vaikinui buvo vienas įsimintiniausių. Per jį sportininkas išsikovojo kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kanojininko specializacija yra 200 metrų sprinto rungtis. Vaikinui nerimą kelia tai, kad olimpinėse žaidynėse šios rungties gali nebelikti. Tad šiuo metu jis yra sutrikęs ir nežino, ką veiks po žaidynių.

H. Žustautas svarsto galimybę toliau ruoštis 200 metrų distancijai ir tris kartus laimėti pasaulio čempionatą, kad gautų rentą.

„Bet tai tik vienas iš galimų variantų, kol kas konkretaus sprendimo neturiu. Gal dvivietę bandyti, bet nelabai yra su kuo... Esu sutrikęs, nes po olimpinių man bus dar tik 22-eji metai. Dar 10 metų būtų galima profesionaliai sportuoti. Kol kas tiesiog tikiuosi, kad nepanaikins mūsų rungties“, – su viltimi kalba sportininkas. - Labai daug priklauso nuo tarptautinės federacijos. Praktiškai visas mano gyvenimas priklauso nuo šio sprendimo.“

Į olimpiadą svajoja vykti kiekvienas sportininkas. Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes kanojininkas vyksta tik aukso.

„Gyvenime esu maksimalistas. Jeigu jau kažką darau, siekiu padaryti geriausiai. Noriu mokslus pasibaigti, žiūrėsiu, kaip sportinė karjera seksis, tačiau planuoju siekti ir magistro laipsnio. Pagilinti žinias yra labai svarbu“, – įsitikinęs sportininkas.

Olimpinėms žaidynėms H. Žustautas ruošėsi Trakuose, kasdien irklavo po kelis kartus.

„Trakuose labai geros sąlygos treniruotis. Tad nereikia važiuoti už Lietuvos ribų. Dar prieš kelis metus sportininkai vykdavo į Latviją, o dabar viską turime čia, Trakuose, Lietuvoje. Yra įrengta pasaulinio lygio starto sistema, tiesiog tobulos sąlygos treniruotis. Tikriausiai daugybės šalių sportininkai mums pavydi“, – sąlygomis treniruotis Lietuvoje didžiuojasi kanojininkas.

Kelias į olimpiadą nebuvo labai lengvas. H. Žustautas atkreipia dėmesį, kad kitų sporto šakų atstovai išsikovoja kelialapį į olimpines žaidynes asmeniškai sau.

„Išsikovoja ir važiuoja. Lietuvoje kelialapis iškovojamas valstybei. Pernai kelialapį Lietuvai iškovojau aš, bet žinojau, kad dar nevažiuoju, kad dar bus sudėtinga atranka“, – pasakoja irkluotojas.

Jis dėl to nesikremta, nes supranta, kad Lietuvai atstovauti turi stipriausias sportininkas. Tačiau ruoštis olimpinėms žaidynėms psichologiškai yra lengviau, kai kelialapis jau tavo rankose. Dėl žaidynių H. Žustautas daug treniravosi. Sportininkas prisipažįsta, jog kartais pagalvodavo, kad galbūt veltui šitiek daug aukoja: dėl olimpiados teko atsisakyti dalyvauti daugelyje varžybų. Buvo abejonių, ar gerai ruošiasi, ar sugebės laimėti, ar parveš Lietuvai auksą. Tačiau dirbta negailint jėgų. Rezultatas akivaizdus – studentas įrodė, kad yra vertas vykti į Rio de Žaneirą ir iš ten yra nusiteikęs parvežti aukso medalį.

H. Žustautas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje konkurencija tarp kanojininkų yra tikrai didelė.

„Nors tarp kanojininkų jaunosios kartos atstovų nėra tiek daug, kiek tarp krepšininkų, bet po Londono olimpiados, kai Jevgenijus Šuklinas iškovojo sidabro medalį, susidomėjusių kanojomis tikrai padaugėjo“, – sako jis. Vaikinas apgailestauja, jog jo atstovaujama sporto šaka nėra itin populiari.

„Būdamas treneriu tikrai eičiau į mokyklas ir siūlyčiau vaikams ateiti pabandyti. Norisi, kad mūsų sporto šaka būtų kuo populiaresnė. Tačiau tai sunkus sportas, kuris užgrūdina“, – pasakoja H. Žustautas.

Sportininkui daugybę kartų yra tekę žiemą po paskaitų universitete vykti į Elektrėnus irkluoti sergant ar esant 20 laipsnių šalčio.

„Reikia ir greičio, ir ištvermės, talento čia gal tiek nereikia, tačiau daug darbo, reikalaujančio didelio užsispyrimo“, – priduria sportininkas, kuris treniruojasi nuo 13-os metų.

LEU H. Žustautui suteikė ne tik žinių, reikalingų jo sėkmingoje sportinėje veikloje. Čia per studentų krikštynas jis sutiko ir širdies draugę Viktoriją. Ji LEU baigė muzikos pedagogikos studijas, moko vaikus muzikuoti, pati griežia smuiku. Gyvenime ir profesinėje veikloje abu vienas kitą palaiko, jis, kai gali, nepraleidžia jos koncertų, o Viktorija mielai palaiko kanojininką sporto varžybose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (92)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (222)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (16)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (33)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1699)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (72)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (16)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...