Rusija švenčia – dvi su puse valandos posėdžiavusiam TOK Vykdomajam komitetui neužteko drąsos išmesti rusų olimpiečių už borto.

Taip iš anksto teigė trys skirtingi rusų šaltiniai: Rusijos rinktinių sportinio pasirengimo centro spaudos centro atstovas Andrejus Mitkovas, „Mač TV“ kanalo generalinė prodiuserė Tina Kandelaki ir Rusijos olimpinio komiteto (ROK) vadovas Aleksandras Žukovas.

Kiek vėliau šią informaciją patvirtino ir TOK prezidentas Thomas Bachas bei žurnalistams išdalinti keturi puslapiai su sprendimu ir jo paaiškinimais.

Rusijos sportininkams leista vykti ir dalyvauti Rio olimpinėse žaidynėse, bet jiems iškelta daug reikalavimų, o bet kada anksčiau dėl dopingo baustiems atletams startuoti uždrausta – netgi nepaisant to, ar jie jau atliko bausmę. Taigi tai reiškia, kad 24-erių metų rusų plaukikei Julijai Jefimovai, kuri yra viena pagrindinių Rūtos Meilutytės varžovių 100 m plaukimo distancijoje, į Braziliją skristi veikiausiai nereikės.

Punktas iš TOK sprendimo:

„The ROC is not allowed to enter any athlete for the Olympic Games Rio 2016 who has ever been sanctioned for doping, even if he or she has served the sanction.“

Prieš rusų dalyvavimą Rio aršiai pasisakė Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija, tad šios sporto šakos Rusijos atstovų likimas lieka neaiškus.

Federacijos „turėtų atlikti kiekvieno atleto antidopingo istorijos analizę, atsižvelgiant tik į patikimus ir adekvačius tarptautinius tyrimus, taip pat į atleto sporto šakos ir jos taisyklių ypatumus, siekiant užtikrinti visiems lygias galimybes“, – rašoma TOK pranešime.

Dar potencialiai griežtesnes sankcijas TOK skirti Rusijai sutrukdė ir tai, kad iki Rio olimpinių žaidynių pradžios beliko vos 12 dienų, tad laiko išklausyti sportininkų nuomonės ar juos apklausti nebėra.

Iš viso balso teisę turėjo 15-a TOK Vykdomojo komiteto narių ir jie sprendimą priėmė vienbalsiai: prezidentas vokietis Th. Bachas, keturi viceprezidentai – marokietė Nawal El Moutawakel, britas C. Reedie, australas Johnas Coatesas, kinas Zaiqingas Yu ir dešimt atstovų iš Taivano, Šveicarijos, Airijos, Vokietijos, Ispanijos, Ukrainos, Gvatemalos, JAV, Turkijos ir Švedijos.

„Negalima tiesiog pareikšti, kad visose 28-iose skirtingose olimpinėse sporto šakose situacija – vienoda. Ir kad, tarkime, gimnastikoje egzistuoja tos pačios problemos, kaip ir lengvojoje atletikoje ar plaukime“, – pasisakė Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) prezidentas Craigas Reedie.

Tuo metu TOK Vykdomojo komiteto narys britas Adamas Lairdas Pengilly buvo griežtesnis ir reikalavo kolektyvinės atsakomybės.

„Deja, priėjau prie išvados, kad kito kelio nėra – Rusijos rinktinė turi būti pašalinta iš olimpiados dalyvių. Kalbu apie tai su gailesčiu. Tikėtina, kad yra švarių rusų atletų, kurie nukentės, ir tai blogai. Bet idealaus sprendimo nėra. Rusijos vėliava neturi būti pakelta Rio“, – tvirtino jis.

Bendra Rusijos olimpinės rinktinės diskvalifikacija būtų reiškusi, kad Rio olimpiadoje negalėtų dalyvauti ir rusų vyrų tinklinio bei moterų rankinio, vandensvydžio ir tinklinio komandos, nors jos net sulaukė tarptautinių šių šakų federacijų ir net savo konkurentų palaikymo.

TOK buvo spaudžiamas imtis pačių griežčiausių priemonių prieš Rusiją ir uždrausti visiems rusų atletams dalyvauti Rio de Žaneiro olimpiadoje po to, kai buvo atskleista valstybės mastu vykdyta dopingo programa, leidusi šalies sportininkams laimėti daugybę medalių.

Pirmas smūgis dopingą propagavusiam Rusijai sportui suduotas jau anksčiau – Rio neleista startuoti visai Rusijos lengvosios atletikos rinktinei, išskyrus šuolininkę į tolį Dariją Klišiną.

Rusijos bėgikė Julija Stepanova, kuri pirmoji paviešino duomenų apie sistemingą dopingo vartojimą ir korupciją savo šalies sporte, negalės dalyvauti ateinantį mėnesį vyksiančioje Rio de Žaneiro olimpiadoje.

„Tačiau TOK valdyba norėtų pareikšti padėką už ponios Stepanovos indėlį kovoje su dopingu ir sporto principingumui“, – sakoma TOK valdybos pranešime, paskelbtame po ypatingojo pasitarimo dėl Rusijos dalyvavimo olimpinėse žaidynėse.

Artėjant lemiamam TOK sprendimui užsienio spaudoje pasirodė itin prieštaringa informacija.

Britų „Daily Mail“ tvirtino, kad patikimas jų šaltinis TOK viduje pranešė, jog iš olimpiados Brazilijoje bus diskvalifikuoti visi Rusijos atstovai. Maža to, norima rusus nubausti dar skaudžiau ir neprileisti jų ir prie 2018-ųjų žiemos olimpinių žaidynių Pietų Korėjoje. Tiesa, TOK prezidentas Th. Bachas galėtų suteikti galimybę reabilituotis atskiriems sportininkams, jei šie įrodys, kad yra švarūs nuo dopingo, tačiau tai spręstų jau tarptautinės konkrečių sporto šakų federacijos.

Tuo metu, rusų leidinys „Sovetskij sport“, rėmęsis savo neįvardytu šaltiniu, pateikė kategoriškai priešingą medžiagą, anot kurios, TOK nepašalins Rusijos iš Rio, o pasirinks tarpinį variantą – perleisti viską atskirų sporto šakų federacijoms, kurios turėtų suformuoti savo reikalavimus ir pačios nutarti, ar rusai juos atitinka.

Toks TOK verdiktas veikiausiai patiks Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems aukštiems šios šalies pareigūnams, todėl jie neturėtų boikotuoti žaidynių.

Jau anksčiau pranešta, kad Rusijos sporto ministrui Vitalijui Mutko, ant kurio taip pat krenta dopingo istorijos šešėlis, nebus suteikta akreditacija į Rio.

Pastarąją savaitę tikrą audrą sukėlė nepriklausomas WADA pasamdytas tyrėjas Richardas McLarenas ir jo ataskaita, kurioje skelbiama, kad nuo 2011 m. pabaigos iki 2015 m. rugpjūčio rusų sportininkų šlapimo mėginiai vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms buvo klastojami masiškai, o tai buvo toleruojama ir netgi skatinama daryti valstybiniu mastu.

Daktaro R. McLareno ataskaitoje rašoma, kad buvo suklastoti 580 šlapimo mėginių 30-yje sportinių kategorijų. Klastoti mėginiai buvo pateikti ir 2012 m. Londono žaidynėms, ir 2014 m. Sočio žiemos žaidynėms, o tai buvo daroma įvairiose sporto šakose – pradedant lengvąja atletika, baigiant slidinėjimu.

Taip pat klastoti sunkiaatlečių, kanojininkų, plaukikų, ledo ritulininkų ir net parolimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų dopingo mėginiai. Kaip teigia pats R. McLarenas, „per 57-ias tyrimui skirtas dienas jis tik praskleidė uždangą, o WADA nori, kad jis tirtų toliau ir išsiaiškintų, kokie sportininkai buvo remiami valstybės“.

Štai, kaip viskas vyko 2014-ųjų Sočio olimpinių žaidynių metu. Visų pirma, prieš žaidynes sportininkas duodavo šlapimo mėginį, kol kraujyje dar nebūdavo pajėgumą didinančių preparatų. Tuomet šlapimo mėginiai būdavo užšaldomi, o sportininkas tuo metu jau pradėdavo vartoti draudžiamus preparatus.

Per žaidynes, stebint nepriklausomam kontroliuojančiam pareigūnui, sportininkas pateikia šlapimo mėginį, o naktį Federalinės saugumo tarnybos agentas, persirengęs inžinieriumi, slapčia paima mėginius iš laboratorijos.

Mėginių buteliukai atidaromi nepažeidžiant antspaudo, šlapimas sukeičiamas, o mėginių buteliukai su švariu šlapimu pastatomi laboratorijoje laukti tyrimų.

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės startuos jau po mažiau nei dviejų savaičių – rugpjūčio 5-ąją Brazilijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4680)