„Tarptautiniam olimpiniam komitetui garbė pranešti, kad teisė rengti 35-ąsias olimpines žaidynes skiriama Brisbanui Australijoje“, – po balsavimo Tokijuje paskelbė Th. Bachas.
Pranešimą džiaugsmingais šūksniais sutiko Brisbano delegatai IOC sesijoje, o pačiame Brisbane Australijoje, kur laukti sprendimo buvo susirinkusi žmonių minia, dangų nušvietė fejerverkai.
Brisbano pergalė atrodė užtikrinta, kai IOC 15 narių vykdomoji taryba birželio mėnesį vienbalsiai pasiūlė šį miestą kaip vienintelį kandidatą į 2032-ųjų olimpiados šeimininkus.
Sprendimas reiškia, kad IOC jau turi trijų kitų vasaros žaidynių šeimininkus. 2024-ųjų olimpiada vyks Paryžiuje, o 2028-ųjų žaidynės – Los Andžele.
„Žinome, ko reikia norint surengti sėkmingas žaidynes“, – prieš balsavimą tiesioginiu ryšiu iš Kanberos patikino Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas.
Brisbanas tapo trečiuoju Australijos miestu, gavusiu teisę rengti vasaros olimpines žaidynes. 1956-aisiais žaidynės buvo surengtos Melburne, o 2000-aisiais – Sidnėjuje. Būtent šios žaidynės yra laikomos vienomis iš geriausių per paskutinius dešimtmečius.
Brisbanas yra Australijos Kvynslando valstijos sostinė ir didžiausias miestas, turintis 2,5 mln. gyventojų.
Nuo šalies sostinės Kanberos jis nutolęs 945 kilometrus, nuo Sidnėjaus – per 732 kilometrus.
„Per daug pralaimėtojų“
Šalia smėlio paplūdimių įsikūręs Brisbanas, kuriame gyvena maždaug 2,3 mln. žmonių, laikomas ne tokiu suvaržytu ir ne tokiu kosmopolitišku miestu kaip pietiniai Australijos didmiesčiai.
Olimpiados renginiai vyks visame Brisbane ir netoliese esančiuose Kvynslando valstijos miestuose, įskaitant Gold Koustą, kur 2018 metais vyko Sandraugos žaidynės.
Tikimasi, kad olimpiada padidins Brisbano žinomumą ir patrauklumą turistams, dažnai laikantiems šį miestą pradiniu tašku kelionėms kitur, pavyzdžiui, prie Didžiojo barjerinio rifo.
Laikraštis „The Australian“ rašė, kad olimpiada atsieis 5 mlrd. Australijos dolerių (3,1 mlrd. eurų), o atidarymo ir uždarymo ceremonijos vyks rekonstruotame kriketo stadione „Gabba“.
Teisė rengti olimpiadą pirmą kartą suteikta pagal naują rinkimų metodą, priimtą 2019 metų birželį, bandant spręsti paraiškos mokesčio ir rimtų paraiškų trūkumo problemą.
Dėl 2024 metų olimpiados Th. Bachas skundėsi, kad procesas „nulėmė per daug pralaimėtojų“, iš varžybų pasitraukus Romai, Hamburgui ir Budapeštui.
Pastaraisiais metais būdavo vis sunkiau pritraukti miestų, nes išlaidos smarkiai išauga, o ekonominė olimpiadų organizavimo nauda lieka neaiški.
Balsavimas įvyko dvi dienos prieš Tokijo olimpiadą, dėl pandemijos atidėtą metams ir dėl tos pačios priežasties vyksiančią už uždarų durų.
