M. Barshimas ir G. Tamberi po identiško bandymų skaičiaus užfiksavo ir identišką rezultatą – 237 cm. Teisėjas jiems pasiūlė tęsti kovą ir išsiaiškinti nugalėtoją, o Kataro atstovas pateikė geresnį pasiūlymą: „Ar mes galime abu gauti auksą?“

Teisėjui patvirtinus, kad tai įmanoma, M. Barshimas linktelėjo, G. Tamberi atsakė tuo pačiu, abu šuolininkai sumušė rankomis ir puolė vienas kitam į glėbį. Sprogusios emocijos girdėjosi ir už Tokijo nacionalinio stadiono sienų.

„Aš pažiūrėjau į jį, jis pažiūrėjo į mane, ir mes abu jau žinojome tai, – vėliau pasakojo M. Barshimas. – Žinojome, kad viskas baigta. Mums nereikia toliau kovoti tarpusavyje. Apie tai, kad norėtume pasidalinti aukso medalį, kalbėjomės dar prieš daug metų, tačiau tuomet sakėme: „O, tik įsivaizduok...“. O šiandien tai nutiko išties. Koks puikus jausmas, negaliu būti laimingesnis“.

Jis yra vienas mano geriausių draugų. Mes draugai ne tik šuolių į aukšį sektoriuje, bet ir už jo ribų. Kartu dirbome ir ši svajonė išsipildė mums abiems. Tai tikra sporto dvasia, kuria norime pasidalinti su visu pasauliu.
Mutazas Barshimas

Tiesa, jų medalių svoris vis dėlto skirtingas. Jei Kataro atstovas Rio de Žaneire jau buvo tapęs olimpiniu vicečempionu, o Londono žaidynėse iškovojo bronzą, tai Italijos sportininkui tai apskritai pirmas medalis aukščiausio rango varžybose.

Pažymėtina, kad abu įsirašė į sporto istorijos puslapius – tai buvo pirmas kartas nuo 1912 metų, kai tą patį olimpinių apdovanojimų pakylos laiptelį pasidalijo du lengvaatlečiai.

Pokalbį su teisėju ir emocijas pasidalijus čempiono titulą galite pažiūrėti čia.

Pasaulio žiniasklaidoje pasirodė daugiau informacijos apie nepaprastą dviejų šuolininkų draugystę. Pasirodo, prieš 11 metų įvairiose jaunimo varžybose susitikę lengvaatlečiai kartu treniravosi, tobulėjo, netgi turėjo tokias pačias traumas ir padėjo vienas kitam jas įveikti. G. Tamberi dalyvavo katariečio vestuvėse, o šis davė pažadą atvykti į italo vestuves.

Šuolininkų į aukštį G. Tamberi ir M. Barshimo triumfas

„Jis yra vienas mano geriausių draugų. Mes draugai ne tik šuolių į aukšį sektoriuje, bet ir už jo ribų. Kartu dirbome ir ši svajonė išsipildė mums abiems. Tai tikra sporto dvasia, kuria norime pasidalinti su visu pasauliu, – kalbėjo M. Barshimas. – Kartu įveikėme tas pačias traumas, žinome, kiek tai kainuoja psichologinių ir fizinių jėgų. Ir dabar esame čia, Tokijuje. Labai vertinu, ką jis dėl manęs padarė, jis tai vertinta taip pat. Tai neįtikėtina“.

„Po traumų troškau kuo greičiau grįžti ir vėl varžytis, o dabar iškovojau auksą. Tai fantastika. Apie tai svajojau tiek daug kartų. 2016 metais po traumos man sakė, kad mano karjera gali būti baigta. Tad kelionė Tokijo žaidynių aukso link buvo labai ilga“.

Jam pritarė ir bičiulis iš Kataro, prieš dvejus metus Dohoje vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate tapęs nugalėtoju: „Tai nuostabu. Tai svajonė, sapnas, iš kurio nenoriu pabusti. Kiek daug man teko įveikti, kad atsidurčiau čia. Penkerius metus to laukiau, gydydamas traumas ir sugrįždamas į sektorių vis iš naujo. Tačiau visos tos aukos buvo vertos šio momento“.

Bronzą pelnė taip pat 237 cm aukštį įveikęs ir nacionalinį rekordą pagerinęs baltarusis Maksimas Nedasekau, kuriam prireikė daugiau šuolių nei konkurentams.

Liepos 23 dieną prasidėjusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis rugpjūčio 8 dieną.

Šuolininkų į aukštį G. Tamberi ir M. Barshimo triumfas
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)