Kaip paskelbė Sporto Arbitražo teismo sekretorius Matthieu Reebas, Rusijos sportininkų pasiaiškinimai specialiuose klausymuose, vykusiuose šią savaitę, teisėjų kolegijos neįtikino ir sprendimas išlieka nepakeistas.

„Šis sprendimas galioja Rusijos lengvosios atletikos rinktinei, o dėl sankcijų visai šios šalies komandai atsakingas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), kuris ir turi išsakyti savo nuomonę“, – situaciją komentavo M. Reebas.

Nors į Šveicariją įtikinėti Arbitražo teismo dėl rinktinės nekaltumo buvo nuvykusi ir garsiausia rusų lengvaatletė Jelena Isinbajeva, sprendimo išvakarėse tvirtinusi, kad „laukia pozityvių žinių“, dopingo liūne įklimpusių rusų argumentai atsimušė lyg žirniai į sieną.

Tiesa, sprendimas dėl „švarių“ sportininkų išliko tas pats: įrodę, kad dopingo nevartoja, jie žaidynėse galės dalyvauti neatstovaudami jokiai šaliai.

Reaguodama į šį sprendimą savo pareiškimą išplatino ir IAAF.

„Šiandienos verdiktas visiems sportininkams sukūrė vienodas sąlygas. Mes dėkingi, kad buvo laikomasi mūsų taisyklių, buvo laikomasi nustatytų kodeksų. Sportas turi būti švarus“, – situaciją komentavo IAAF prezidentas Sebastianas Coe.

Tarptautiniu mastu rusų lengvaatlečiai buvo suspenduoti dar 2015-ųjų lapkritį, o prieš mėnesį IAAF nusprendė, kad savo pozicijos nepakeis.

Visgi Rusijos olimpinis komitetas (ROC) ir 68 sportininkai, tarp kurių – ir dukart olimpinė čempionė J. Isinbajeva, šį sprendimą apskundė Sporto arbitražo teismui.

„Mes esame kaltinami už tai, ko nepadarėme. Tikrai netylėsiu ir imsiuosi priemonių – teiksiu apeliaciją žmogaus teisių teismui“, – tuomet rėžė 2004 ir 2008 metais olimpinį auksą laimėjusi 34-erių šuolininkė su kartimi.

Iš Rusijos jau anksčiau buvo atimta teisė rengti 2016-ųjų pasaulio sportinio ėjimo taurės varžybas ir 2016-ųjų pasaulio jaunimo čempionatą.

V. Mutko: tai rimtas signalas

Vitalijus Mutko

Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko po tokio arbitražo teismo sprendimo buvo sutrikęs ir visą kaltę vertė „korumpuotai IAAF“.

„Tarptautinė lengvosios atletikos federacija visiškai korumpuota, nuo jos viskas ir prasidėjo, tęsėsi ir toliau. Galvosime, ką daryti, – teigė V. Mutko. – Dabar aš galiu kalbėti trumpai, oficialų pranešimą išplatinsime vėliau, tačiau labai apgailestauju, kad arbitražo teismas priėmė tokį sprendimą“, – kalbėjo Rusijos sporto vadas, kuriam jau atimta akreditacija į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Anot V. Mutko, nerimas kyla ir dėl visos šalies rinktinės.

„Deja, bet kolektyvinės atsakomybės įvedimas sukūrė precedentą. Reikia pripažinti, kad nieko kito iš šiandienos mes ir negalėjome laukti. Jeigu TOK viceprezidentas dar prieš posėdį pareiškė, kad rusų atletams nėra ką veikti olimpiadoje, tai yra labai rimtas signalas“, – nerimavo jis.

Laukiama galutinio verdikto

Primename, kad savaitgalį savo sprendimą dėl galimo visos Rusijos rinktinės nušalinimo iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių turi paskelbti ir IOC prezidentas Thomasas Bachas.

Pastarąją savaitę tikrą audrą sukėlė nepriklausomas Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) pasamdytas tyrėjas Richardas McLarenas ir jo ataskaita, kurioje skelbiama, kad nuo 2011 m. pabaigos iki 2015 m. rugpjūčio rusų sportininkų šlapimo mėginiai vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms buvo klastojami masiškai, o tai buvo toleruojama ir netgi skatinama daryti valstybiniu mastu.

Daktaro R. McLareno ataskaitoje rašoma, kad buvo suklastoti 580 šlapimo mėginių 30-yje sportinių kategorijų. Klastoti mėginiai buvo pateikti ir 2012 m. Londono žaidynėms, ir 2014 m. Sočio žiemos žaidynėms, o tai buvo daroma įvairiose sporto šakose – pradedant lengvąja atletika, baigiant slidinėjimu.

Taip pat klastoti sunkiaatlečių, kanojininkų, plaukikų, ledo ritulininkų ir net parolimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų dopingo mėginiai. Kaip teigia pats R. McLarenas, „per 57-ias tyrimui skirtas dienas jis tik praskleidė uždangą, o WADA nori, kad jis tirtų toliau ir išsiaiškintų, kokie sportininkai buvo remiami valstybės“.

Štai kaip viskas vyko 2014-ųjų Sočio olimpinių žaidynių metu.

Visų pirma, prieš žaidynes sportininkas duodavo šlapimo mėginį, kol kraujyje dar nebūdavo pajėgumą didinančių preparatų. Tuomet šlapimo mėginiai būdavo užšaldomi, o sportininkas tuo metu jau pradėdavo vartoti draudžiamus preparatus.

Per žaidynes, stebint nepriklausomam kontroliuojančiam pareigūnui, sportininkas pateikia šlapimo mėginį, o naktį Federalinės saugumo tarnybos agentas, persirengęs inžinieriumi, slapčia paima mėginius iš laboratorijos.

Mėginių buteliukai atidaromi nepažeidžiant antspaudo, šlapimas sukeičiamas, o mėginių buteliukai su švariu šlapimu pastatomi laboratorijoje laukti tyrimų.

Grupė pasaulio šalių ir WADA oficialiai paragino T. Bachą nušalinti iš Rio de Žaneiro visą Rusijos rinktinę, savo sprendimą komitetas turi paskelbti šį savaitgalį.

Primename, kad Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės startuos kiek daugiau nei už dviejų savaičių – rugpjūčio 5-ąją Brazilijoje.

Žaidynių neboikotuos

Nors šią savaitę buvo pradėta eskaluoti tema, kad Rusija gali boikotuoti olimpines žaidynes, tokią galimybę paneigė šalies prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Mes nesvarstome tokios galimybės, tai neturėtų nutikti“, – žiniasklaidai trumpai sakė jis.

D. Peskovas paneigė ir gandus, kad V. Putinas ketvirtadienį turėtų susitikti ir asmeniškai kalbėtis su olimpinėms žaidynėms besirengiančiais Rusijos sportininkais, kuriuos šiandien nuvylė teismo sprendimas.

„Prezidento grafikas visiškai kitoks, jis prieš mano akis“, – spekuliacijas užbaigė rusas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3250)