2008 metais atidaryta Panevėžio arena dar negirdėjo tokio triukšmo, kokiu pirmosiomis rungtynių minutėmis griaudėjo žalioji Lietuvos sirgalių armada. Tačiau lietuviškas pasveikinimas Ispanijos krepšininkams kvapo neužgniaužė – tobulai pirmą rungtynių dalį sužaidę Europos čempionai priminė, kad į Lietuvą jie atvažiavo dar vieno aukso medalių komplekto.
Tarsi nepastebėdami Lietuvos rinktinės gynybos, ispanai per pirmą kėlinį surinko 31 tašką, tiek pat pelnė antrame ir dar iki pertraukos išsprendė mačo baigtį.
„Trūko susikalbėjimo gynyboje, vėlavome. Todėl ispanai galėjo mesti laisvi ir, kas be ko, pataikė, - pirmą rungtynių dalį komentavo M. Pocius. – Per pertrauką treneriai akcentavo, kad negalima nuleisti galvos – reikia toliau rungtyniauti ir gerinti savo žaidimą nežiūrint į rezultatą. Antroje mačo pusėje jau žaidėme geriau, ir tame galime įžvelgti pozityvo“.
Gynėjui pritarė ir aukštaūgis Paulius Jankūnas.
„Ispanai – gera komanda. Mes iš pradžių gynyboje žaidėme blogai, leidome jiems mesti daug lengvų metimų. Ispanijos ekipoje yra tiek gerų žaidėjų, kad jie visus tuos metimus pataikė.
Ar buvo įmanoma laimėti šias rungtynes? Be abejo. Dabar reikia išanalizuoti klaidas, stengtis pagerinti tai, ką darėme blogai, ir laukti kitos dvikovos su ispanais. Nuotaikos nekrito, nes žinome, ką daryti, kad būtų geriau“, - dėstė P. Jankūnas.
