M. Kuzminskui antrą kartą gyvenime teko patirti, kokios emocijos lieka po pralaimėto finalo. Kaip ir 2013 metais Slovėnijoje, lietuviai tenkinosi sidabru. Kaip ir prieš dvejus metus mače su prancūzais, taip ir dabar Ispanijos ekipos persvara nekėlė abejonių. Lietuviai buvo palaužti rezultatu 63:80.
„Kalta pati pradžia ir atkarpa trečiame kėlinyje. Leidome jiems pajusti žaidimo skonį, prasidėjo metimai nuo lentos ir visokie kitokie sėkmės šypsniai. Ką padarysi. Atrodo, galėjome geriau, labai skaudu. Bet ateityje galbūt visi prisimins šį čempionatą kaip gerą“, – guodėsi M. Kuzminskas
– Užteks vienos nakties, kad pradėtumėte džiaugtis sidabru? – paklausėme krepšininko
– Nežinau, tikrai nežinau. Vis tiek skaudu. Išėjus į finalą galvoje sukasi daug minčių, atvažiavo daug sirgalių, puikus palaikymas. Manau, kartėlis liks ne vienai nakčiai, o visam gyvenimui. Juk negali žinoti, galbūt daugiau tokių finalų ir nebebus. Aišku, duok Dieve, kad būtų kitaip.
– Ar finale pergalei reikalingos tokios asmenybės kaip Tony Parkeris, Pau Gasolis?
– Nesakyčiau, kad tiek 2013-aisiais, tiek dabar laimėjo vienas žaidėjas. Visi koncentravomės į T. Parkerį, o iššovė Nicola Batumas. Dabar žiūrėjome į P. Gasolį, o persvarą ispanams sukrovė kiti žaidėjai. O kai tokios klasės krepšininkai žaidžia gerai, ir kiti jam dar padeda, rezultatas toks ir išeina.
– Kas supančiojo jūsų pačių puolimą pirmame kėlinyje, per kurį pelnėte tik 8 taškus?
– Patys susipančiojome. Grįžome į Rygą – vėl buvo statiškas, lėtas puolimas. Kai pradėjome bėgti greičiau, ėmėme vytis, bet paskutinio bėgio taip ir nepasiekėme.
– Iki šiol teisėjai atkrintamosiose varžybose toleravo kietą žaidimą. Ar finale jie nebeleido skriausti P. Gasolio?
– Kietos kovos nebeleido tikrai. Bet mes esame profesionalai, turime prisitaikyti prie teisėjų. Negali nieko kaltinti, pralaimėjome patys, nes ispanai buvo žymiai geresni.
– Ar šis sidabras pačiam brangesnis už praėjusį, nes asmeninis indėlis į komandos žaidimą buvo svaresnis?
– Medaliai – skirtingi. Užpernai man buvo debiutinis čempionatas, ir tas pirmas blynas man prisvilo. Dabar jaučiuosi vertesnis šio sidabro, manau, ir prisiminimai liks geresni.
– Esate išsiilgę namų?
– Malagos „Unicaja“ klubas norėjo, kad antradienį jau būčiau Ispanijoje. Bet išsiprašiau vieną dieną – galėsiu bent daiktus persidėti. Juk dar bus ir sutikimas, nueisime pas prezidentę. Bet šiaip čempionatas nebuvo ilgas, palyginus su tuo, kad visus metus žaidžiu užsienyje. Esu pripratęs būti toliau nuo artimųjų.
