Naujiems komentatoriams ateiti sunku
LRT sporto prodiuseris R. Grumbinas džiaugiasi, kad sulaukia skirtingų nuomonių, nes tai tik įrodo, kad rungtynes stebi įvairūs žmonės, tačiau kartais pasigenda daugiau tolerancijos ir kantrybės. Be žiūrovų pakantumo negali atsirasti nauji komentatoriai, kuriems reikia praktikos, o ir šiaip šis darbas nėra lengvas.
Jis primena, kad šiame futbolo čempionate komentuojančios moterys nėra profesionalios komentatorės – Justina Lavrenovaitė-Perez yra futbolo teisėja, o Greta Kaselytė – Šiaulių komandos „Gintra-Universitetas“ vartininkė.
„Pagalvojau, kad būtų įdomu sulaužyti šiek tiek stereotipų – Lietuvoje įprasta, kad futbolo varžybų metu skamba vyriški balsai. Na, mano sprendimas sukėlė tam tikrą reakciją, kurios iš dalies tikėjausi. Tačiau liūdna, jog iš žmogaus, kuris bando pirmą kartą, reikalaujama tiek daug“, – kalba R. Grumbinas.
Jis tikina, kad kai kuriems žmonėms tiesiog sunku išeiti iš komforto zonos ir girdėti moteriškus balsus.
„Paklausykite, kaip komentuoja Justina. Jeigu tuos pačius žodžius, kuriuos sako ji, ištartų koks nors ekspertas vyras, visi sakytų, kad jis protingai kalba. Kai kurie galvoja, kad merginos nieko neišmano“, – apgailestauja R. Grumbinas.
Komentavimo reikia mokytis pačiam
P. Jakelis įsitikinęs, kad, norint išmokti komentavimo subtilybių, reikia daugiau praktikos, svarbiausia, kad tai darytų srities profesionalas – nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras.
„Nemanau, kad moterys turi kepti blynus, o vyrai – komentuoti futbolą. Niekas nepradeda būdamas tobulas. Reikėtų šiek tiek daugiau tolerancijos. Kam nors nepavykus lengviausia išlieti įtūžį ir kritikuoti“, – sako P. Jakelis.
Jis pasakoja, kad apie savo komentavimo stilių sulaukia įvairių nuomonių, todėl suprato, kad visiems įtikti neįmanoma. Anot P. Jakelio, nemažai laiškų jis sulaukia ir socialiniuose tinkluose – kai kurie išsako pastabas, pataria, tačiau būna ir teigiamų atsiliepimų, kurie visada džiugina. Komentatorius pripažįsta, kad į pagrįstą kritiką stengiasi atsižvelgti, tačiau kartais sulaukia tokių laiškų, kad belieka tik šypsotis.
„Yra žmonių, kurie manęs nemėgsta, anot jų, aš reiškiu per daug emocijų, per stipriai reaguoju į įvarčius. Kitiems toks mano komentavimo stilius patinka. Vieni mėgsta Nerijų Kesminą ar Tautvydą Meškonį, o kitiems nepatinka jokie komentatoriai. Šioje pozicijoje esame kaip ir treneriai – gauname nemažai kritikos“, – sako P. Jakelis, kuris yra ir specialios LRT pasaulio futbolo čempionatui skirtos laidos vedėjas.
P. Jakelis šypsosi, kad jokie universitetai neruošia futbolo komentatorių, todėl mokytis reikia pačiam. Anot jo, norint šį darbą atlikti profesionaliai, reikia aistros ir meilės sportui.
Skirtingose šalyse – skirtingi komentavimo stiliai
Sporto rungtynių komentavimo tradicijos pasaulyje labai įvairios. Pavyzdžiui, vienoje Vokietijos televizijoje komentatoriai nepateikia daug papildomos informacijos, o dažniausiai kalba apie įvykius aikštėje: kas kam perdavė kamuolį, kėlė kampinį ir t. t.
Vaikystę P. Jakelis praleido Latvijoje, jis pažįsta vieną garsiausių Latvijoje dirbančių komentatorių, todėl mato komentavimo situaciją kaimyninėje šalyje. Ten, pasak jo, komentatoriai labiau gerbiami, jie sulaukia mažiau kritikos.
„Garsiausio Latvijos komentatoriaus stilių palyginčiau su Tautvydo Meškonio stiliumi. Nors Lietuvoje toks komentavimas sulaukia nemažai kritikos, Latvijoje šis komentatorius yra vienas populiariausių sporto žmonių visoje šalyje. Nors jis taip pat mėgsta pasakoti įvairias istorijas, pateikti faktų, už tokias žinias Latvijoje jį gerbia“, – svarsto P. Jakelis.
R. Grumbinas įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė labai įvairi, todėl sunku pasakyti, ar ji gerbia komentatorius. Pasak prodiuserio, tai yra sunkus darbas, komentatorius tarsi sėdi ant parako statinės – vieną dieną gali sektis gerai, kitą – nebe.
Parengė Domantė Platūkytė ir Eglė Zubriūtė.
Plačiau apie tai – laidoje „10–12“.
