Nors tiek per draugiškas rungtynes, tiek ir grupių etape Rygoje buvo daug kalbama apie tai, kad beveik visą praėjusį sezoną dėl traumų praleidęs M. Kalnietis vis dar neatgavo sportinės formos, pagrindinis rinktinės įžaidėjas neabejotinai yra vienas svarbiausių komandos ramsčių.
Pagal aikštelėje praleidžiamas minutes (33,6 min.) M. Kalnietis ne tik yra neabejotinas rinktinės lyderis – pagal šią statistikos kategoriją jis užima trečią vietą tarp visų čempionato žaidėjų. Daugiau laiko aikštelėje už lietuvį praleisdavo tik Izraelio rinktinės lyderiai Omri Casspi ir Galis Mekelis. Turint galvoje, kad jų vedama rinktinė neturėjo tokio ilgo atsarginių žaidėjų suolelio, šie rodikliai neturėtų stebinti.
Tuo tarpu M. Teodosičius gauna kur kas daugiau poilsio laiko nei Lietuvos rinktinės atakų organizatorius. Nors savo komandoje jis taip pat yra lyderis pagal aikštelėje praleidžiamas minutes (27,6 min.), Serbijos rinktinės treneris Aleksandras Djordjevičius gali sau leisti prabangą ilgiau palaikyti komandos lyderį ant atsarginių suolelio, nes jį sėkmingai gali pakeisti tiek Stefanas Markovičius (vidutiniškai žaidžiantis po 22 min.), tiek Nemanja Nedovičius (20 min.).
Nors krepšinio ekspertai sutartinai teigia, kad M. Teodosičius fenomenaliai mato aikštę ir puikiai skirsto kamuolius savo komandos draugams, M. Kalnietis šiuo aspektu, nors serbui ir neprilygsta, tačiau nusileidžia labai nežymiai.
Niekas dar nespėjo pamiršti fakto, kad būtent Lietuvos rinktinės atakų dirigentas buvo pirmas šiame čempionate pagerinęs rezultatyvių perdavimų rekordą, kuomet nelemtame mače su belgais jų atliko net 13. Tiesa, jau po dviejų dienų tas pats M. Teodosičius rungtynėse su Turkija rekordą pakartojo, o mače prieš Lietuvą Čekijos rinktinės įžaidėjas Tomašas Satoransky jį dar pagerino ir net 15 kartų tiksliai asistavo komandos draugams.
Būtent šie trys žaidėjai pagal rezultatyvius perdavimus pirmauja ir bendroje čempionato įskaitoje – M. Teodosičius užima pirmą vietą (8,3). Nors M. Kalnietis su 7,9 perdavimo atsilieka labai nežymiai ir žengia trečias. Mače su Serbija taip pat tikimasi geresnio Serbijos rinktinės įžaidėjo pasirodymo.
Tame pačiame mače su turkais M. Teodosičius pademonstravo ir neįtikėtinas kamuolio branginimo savybes – per 30 minučių jis nepadarė nė vienos klaidos. Be 13 perdavimų tose rungtynėse jis dar pelnė ir 17 taškų. Vidutiniškai per vieną Europos čempionato mačą M. Teodosičius prarandą po 2,1 kamuolio. Tuo tarpu M. Kalnietis klysta dažniau – po 3,1 karto per rungtynes ir apskritai yra daugiausiai kamuolių šiose pirmenybėse praradęs žaidėjas (22).
Vis dėlto, čia verta prisiminti faktą, kad M. Kalnietis yra ir vienas daugiausiai laiko aikštėje praleidžiančių žaidėjų (235 min.) tarp visų čempionato dalyvių, o turint galvoje tai, kad įžaidėjo rankose kamuolys būna daugiausiai laiko, kaltinti M. Kalniečio neapdairumu nederėtų. Vis dėlto, tikimybė, kad ir šio vakaro mače mūsiškis suklys daugiau, didesnė – 57 proc.
Nors dažnai sakoma, kad pagrindinė įžaidėjų užduotis – vadovauti puolimui ir skirstyti kamuolius komandos draugams, tiek M. Teodosičius tiek ir M. Kalnietis savo komandose yra ir vieni rezultatyviausių žaidėjų. Serbijos rinktinės atakų organizatorius jau savo sąskaitoje turi du dvigubus dublius, tuo tarpu lietuvis – tik vieną. Tiesa, kai komandoje yra pagal šią kategoriją antrą vietą čempionate užimantis Jonas Valančiūnas (4) ir Jonas Mačiulis (3), M. Kalniečio indelio per daug ir nepasigendama.
Su 12,4 taško vidurkiu M. Todosičius yra trečias rezultatyviausias žaidėjas savo komandoje, tuo tarpu po 10 taškų metantis M. Kalnietis – ketvirtas. Bendrai iš žaidimo abu atakų organizatoriai pataikė tiek pat metimų – po 27, tiesa, serbas daug dažniau ir taikliau meta nuo baudų linijos – 23/25 prieš 8/12.
Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet M. Kalnietis geriau meta iš toli – 24.2 proc. taiklumas prieš M. Teodosičiaus 23,3 proc. Ilgokai strigęs mūsiškio taikiklis pagaliau susiderino mače su italais, kuomet jis pataikė du labai svarbius tolimus metimus. Visgi – tikimybė, kad Serbijos rinktinės įžaidėjas dvikovoje su Lietuva surinks daugiau taškų už savo tiesioginį oponentą – didesnė – 64,5 proc.
Vien jau sprendžiant iš aikštėje praleidžiamo abiejų žaidėjų laiko yra aišku, kad tiek M. Kalnietis, tiek M. Teodosičius yra ypač svarbūs, jei ne patys svarbiausi žaidėjai savo komandose. Taip, statistiniai M. Teodosičiaus rodikliai šiek tiek geresni, vyriausiasis rinktinės treneris akcentuoja ir tai, kad įžaidėjas yra lyderis ne tik aikštėje, bet ir rūbinėje, o tai yra dar svarbiau, kai žaidėjas turi valdyti komandą.
Tačiau Lietuvos rinktinės žaidimą be M. Kalniečio įsivaizduoti taip pat būtų sunku. Nors jis ir nėra toks rezultatyvus kaip jo tiesioginis oponentas, tačiau gebėjimas skirstyti perdavimus komandos draugams – esminis komandinio lietuvių žaidimo elementas. Taip, pernai be M. Kalniečio žaidusi rinktinė pasaulio čempionate užėmė aukštą ketvirtą vietą, tačiau įžaidėjo pozicija visų pirmenybių metu buvo didžiausias Jono Kazlausko galvos skausmas.
Viena aišku – Lietuvos ir Serbijos rinktinių žaidimas labai daug priklauso nuo to, kaip jam vadovauja vieni geriausių šio čempionato įžaidėjų. Statistika rodo, kad M. Teodosičius lenkia savo varžovą beveik visose kategorijose, tačiau faktas, kad jis gauna ir gerokai daugiau poilsio minučių. M. Kalnietis lygiaverčio dublerio neturi, todėl jam tenkanti našta – gerokai sunkesnė.
